Atstumų nustatymas

Atstumai tarp orientyrų paprastai nustatomi, iš­matavus juos žemėlapyje ir gautą rezultatą padau­ginus iš mastelio vardiklio. Kreivų linijų ilgius pa­togiau pirma išmatuoti siūlu, tačiau tokie matavimai galimi tik turint labai tikslius stambaus mastelio žemėlapius. Daugelis turizmo praktikoje vartojamų schemų yra labai smarkiai generalizuotos, kai kurios iš jų vaizduojamos, remiantis perspektyvos dėsniais. Tokių schemų mastelis įvairiose jų vietose yra ne­vienodas, dėl to matavimų paklaidos jose gali pra­šokti ieškomo atstumo dydį. Todėl atstumus žygio metu dažnai reikia išmatuoti tiesiog vietovėje. Ma­tuojama žingsniais, panaudojant liniuotės arba žiūronų padalas, pagaliau — užkirtimų būdu.

Žingsnio vertė nustatoma, pereinant keletą kart įvairiu greičiu žinomo ilgio atkarpą ten ir atgal skaičiuojant žingsnius poromis. Žingsnio vertė pri­klauso ir nuo kelio polinkio, dėl to reikia ją išmatuoti atskirai įvairaus statumo šlaitams. Turint mili­metrinę liniuotę ar kurį kitą žinomo dydžio daiktą, galima nustatyti atstumą, pasinaudojus tuo pačiu re­gėjimo kampu matomų daiktų aukščių (pločių) ir jų atstumų proporcingumo taisykle. Šią taisyklę pritai­kius vidutiniam žmogaus aukščiui (167 cm) ir jo iš­tiestos rankos ilgiui (60 cm), galima parašyti taip:

D = 1000:h, kur D — ieškomas atstumas, o h — išties­toje rankoje laikomos liniuotės milimetrų skaičius, dengiantis atokiai stovinčio žmogaus ūgį.

Atstumų nustatymas tolimačio principu
Atstumų nustatymas tolimačio principu (a) ir užkirtimo būdu (b)

Nustatyti atstumą iki neprieinamo objekto (pavyz­džiui, upės plotį) galima, išmatavus kokią nors lini­ją — bazę — ir duoto objekto azimutus abiejuose bazės galuose. Atvaizdavus pagal pasirinktą mastelį brėžinyje bazę ir pagal išmatuotus azimutus nubrėžus krypties linijas, nesunku rasti ieškomą nuotolį brėžinyje, po to ir vietovėje. Nuotolio apskaičiavi­mas supaprastėja, jei pavyksta parinkti tokią bazę, kuri brėžinyje virstų stačiojo trikampio statiniu, ir vieną iš jo kampų padaryti lygų 45°. Atstumas iki objekto šiuo atveju lygus bazei. Atstumus nustati­nėti dažnai palengvina žinios apie įvairių po ranka esančių asmeninių daiktų (užrašų knygutės, pieštu­ko, degtukų ir jų dėžutės) ir kūno dalių (piršto, plaš­takos, sprindžio, sulenktų ir ištiestų galūnių) matmenis, taip pat apie vietovėje dažnai pasitaikančių inžinerinių įrenginių dydžius (telegrafo ir elektros stulpų aukščius ir nuotolius tarp jų, kelio plotį, atstumą tarp geležinkelio bėgių, tipinės statybos na­mų sienų ir langų gabaritus ir t.t.).

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia