Baidarės nešiojimas ir nuleidimas į vandenį

Baidarė, padaryta anksčiau aprašytu būdu, turi sverti nedaugiau 23 kg. Nešioti ją patogiausia dviem, uždėjus ant pečių. Prinešę baidarę prie kranto, padedame ją statme­nai krantui ant žemės. Prie pat vandens, išilgai kranto, pa­dedame irklą, ant kurio uždėję baidarės galą, o kitą baidar­ės galą truputį pakėlę nuo žemės, stumiame ją į vandenį, taip, kad baidarės kilis išlystų per irklą ir kad kitos jos dalys ne­liestų žemės. Nuo prieplaukos nuleidžiame baidarę taip pat, bet irklas bus nereikalingas, nes kilis galės slysti per prieplaukos kraštą.

Tokiu pat būdu baidarę išimame ant kranto ar prie­plaukos.

Įlipimas nuo prieplaukos ar kranto

Nuleidę baidarę į vandenį, sutvarkom sėdynes, atramas nugarai ir, skersai baidarės, ant falšbortų padedame irklus. Pasilenkiam virš baidarės, ir rankomis stipriai paimame už falšbortų ir skersai padėto irklo (dešine ranka už dešinio, kai­re — už kairio, žiūrint į priešakį). Atsargiai įkeliam į baidarę vieną koją, kuri arčiau vandens, ir atsistojam ant grotelių, ran­komis palaikydami lygsvarą. Dar labiau pasilenkę, t. y., pernešę visą kūno svorį ant baidarės, lėtai įkeliam antrą koją ir, pritūpę ant pirmiau įkeltos kojos, atsisėdam ir ištiesiam abi kojas. Tokiu pat būdu ir išlipam.

Jei prieplaukos nėra, tai baidarę reikia pastumti į gi­lesnę vietą ir įlipti ar išlipti čia aprašytu būdu, bet su didesniu atsargumu.

Išlipant ar įlipant reikia daboti, kad baidarės šonai nesitrintų į prieplaukos kraštą.

Burės ir jų dalys

Plaukti burėmis patartina dviem asmenim: užpakalinis val­do vairą ir giką Br. 14-A, pervesdamas jį atitinkamai vėjo kryp­čiai; priešakinis pakelia ir nuleidžia bures ir plaukiant per ban­gas palaiko lygsvarą. Žemiau aprašytoji burių konstrukcija, savo nesudėtingumu, lengvu padarymu ir valdymu, geriausiai tinka baidarei.

Burės ir jų dalys

Burės turi tris svarbesnes dalis: stiebas, gikas ir pačios burės.

Stiebas: pušinė, 2,5 m. ilgio, skersmuo 4 cm. viename ir 2,5 cm. kitame gale, apvali lazda. Storesnis stiebo galas nu­smailinamas (nudrožiamas) keturkampiai ir įstatomas į lizdą, ty. 20 cm. ilgio, 10×3 cm. lentelė su atitinkama stiebo galui keturkampe skylute. Lentelė pritvirtinama prie pat šp. N 1 ant grotelių (atplėšus anksčiau prikaltą gr. lentelę) 4 sraigtais 5 cm. ilgio. (Br, 11). Kitas stiebo laikiklis (kilpa) pritvirtinama prie šp. Nr. 1 viršutinės dalies. Kilpa išlenkiama iš geležinės juostelės 25 cm. ilgio 2×0,1 ir pritvirtinama 4 sraigtais 1,5 cm. ilgio. Į plonesni stiebo galą įsukame (5 cm. nuo galo) rinkę, kuri pakeis bloką burės pakėlimui.

Gikas: 1,60 m. ilgio, 2 cm. skersmens apvali lazda. Vienu galu laisvai, stipria virve, pritvirtinamas prie stiebo, taip kad įstačius stiebą į savo vietą, gikas būtų pritvirtintas 5 cm. virš falšborto (Br. 14-A).

Burės — tanki, plona, balta medžiaga, trikampės formos. Šonas, kuris eis prie stiebo, turi du metrus ilgio. Kraštas prie giko 1,50 cm. (Br. 17).

Burių kraštai apsiuvami plona stipria virve

Burės aklai pritvirtinamos tik prie giko galų ir laisvai 4 kilpelėm viduryje. (Br. 14-A, 17). Prie smailesnio (viršutinio) burių kampo pritvirtinama 5 cm. ilgio virvė, kuri perverta per stiebo gale esančią rinkę, pakelia ir nuleidžia bures. (Br. 14-B). Prie laisvo giko galo pririšama 3 cm. virvė, burių reguliavimui atitinkama vėjo krypčiai ir giko permetimui iš vienos pusės į kitą.

Vairas

Vairas reikalingas plaukiant burėmis. Jis padarytas iš vairo lopetėlės (Br. 9) ir rumpelio.

Lopetėlei reikalinga gerai parafine išvirinta 5 – 7 sluoksnių fanera (arba uosinė 1 cm. storio lenta) dydis ir forma Br. 9.

Rumpeliui reikalinga uosinė lentelė 1,5 cm. storio, forma ir dydis Br. 13.

Prie baidarės vairas tvirtinamas 4 sraigtais — kilpelė­mis (Br. 10). Du tokie sraigtai įsukami į baidarės užpakalinį števnį: vienas 2 cm. atstume nuo viršaus, kitas 15 cm. atstume nuo viršaus. Kiti du sraigtai įsukami į vairo lopetėlės kraštą. Vairo žemutinė dalis neturi būti žemiau už kilį, be to, žemutinis vairo sraigtas turi gulėti ant števnio sraigto, o viršutinis vairo sraigtas po števnio sraigtu (Br. 9). Pridėjus tokiu būdu vairą, per visas kilpeles perveriam 0,5 cm. storio vielą.

Rumpelio viduryje padarome 4 cm. ilgio ir faneros storio skylę. Rumpelį užmaunam ant vairo lopetėlės. Rumpelio ga­luose padarom skylutes šniūrams, kurie per užpakalinio falšborto lentelių skylutes eis prie sėdinčio. Važiuojant burėmis, vairą geriau valdyti rankomis. Kitur patariama daryti kojinį vairo valdymą, bet tai nepraktiška didelėse bangose, kai kojos reikalingos lygsvaros palaikymui stipriai įsispirti, o tuo tarpu rankos yra beveik laisvos.

Baidarės valdymas plaukiant burėmis

Nuleidę baidarę į vandenį įstatome savo vieton stiebą su jau pritvirtintu giku ir prie jo burėmis taip, kad gikas ir jo pritvirtinimas būtų atsuktas į užpakalį. Burių pakėlimui virvę praveriam per žiedą, bet burių nepakeliam. Giką ir ant jo su­dėtas bures padedam išilgai baidarėss. Gikui valdyti virvės galą pririšam kur nors baidarės viduryje, kad vėliau, bures pakėlus, ji neiškristų į vandenį. Prie vairo ir gikui valdyti (užpakalyje) paprastai atsisėda sumanesnis ir šiek tiek burių valdyme prityręs žmogus. Abiem susėdus savo vietose ir sutvarkius visas virves, galima trauktis nuo prieplaukos ir irklo pagalba, kurį vieną su savim pasiimam, nusiirti šiek tiek toliau. Pryšakinis važiuotojas pakelia bures ir gerai įtempęs virvę pririša kur nors prie španto Nr. 1, kad ji nekliudytų giko per­metimams. Užpakalinis, tuo tarpu, pamažu atleidžia giko virvę ir pastato bures statmeniškai vėjui (ne baidarkai!) ir vairo pa­galba paima kryptį. Bendrai, kokia baidarės kryptis nebūtų, bures visada turim stengtis laikyti statmeniškai vėjo krypčiai.

Baidarės valdymas

Pasisukimas

Mūsų baidarės kryptis Br. 15-1 ir mes no­rime pasisukti į padėtį. Br. 15-5. Tam tikslui turime pereiti dar tris pasisukimo momentus. Br. 15-2, 3, 4. Pamažu sukdami baidarę pavėjui, kartu pritraukiame ir giką. Br. 15-2. Pasta­tę baidarę visai pavėjui Br. 15-3 permetam giką (jis pats persimeta) ir visai paleidžiame giko virvę Br. 15-4. Paėmę norimą kryptį, pritraukiam giką, pastatydami bures statmeniškai vėjui Br. 15-5. Svarbiausias šio pasisukimo momentas yra Br. 15-4, kur permetę giką turime jį kuo laisviau paleisti ir neužlaikyti virvės rankoje. Kitaip neišvengiama katastrofa!

Baidarės irklavimo technika

Išmokti irkluoti baidarėje yra lengviau, kaip paprastoje valtyje ar gičkoje. Baidarėje žmogus sėdi patogiai atsirėmęs į atramą ir ištiesęs kojas. Rankose turi dviejų lopetėlių irklą, kurį laiko per vidurį pečių platume. Pats irklavimo principas, rodos, kiekvienam žinomas, bet pati irklavimo technika yra sudėtinga ir reikalauja treniruotės ir šiek tiek teoretinių žinių.

  1. Lopetėlė įleidžiama į vandenį atsargiai, kad nebūtų jaučiama sutrenkimo ir, kad neaptaškytumėm savęs ar draugo.
  2. Lopetėlė neturi visai pasinerti į vandenį ir per visą trau­kimo (sėmimo) momentą mažas jos kraščiukas turi būti virš vandens.
  3. Irklo pasvirimo kampas į vandenį turi būti kuo ma­žiausias, apie 30°.
  4. Kadangi irkluojama tai iš vienos, tai iš kitos baidarės pusės, tai aišku, baidarė plaukia zigzagais. Zigzagų sumaži­nimui turime traukti lopetėlę visą laiką lygiagrečiai baidarės.
  5. Kūnas neturi sukinėtis į šalis. Irkluojant dirba rankų, pečių ir pilvo raumenys.
  6. Esant stipriam vėjui ir bangoms, daugiau kreipkime dėmesio į baidarės lygsvaros palaikymą.
  7. Matydami ateinančią didelę bangą, stenkitės atsukti į ją baidarės užpakalį, arba net prišakį, bet jokiu būdu ne šoną. Tokiu momentu, kol praeis bangai geriau neirkluoti.
  8. Irkluodami dviese, suderinkit irklus (irklavimą), nes tas labai pastebima iš šalies.
  9. Žmonių akivaizdoje, rodydami savo drąsumą, nedaryki­te įvairių šposų, nes dažnai šie dalykai turi ne kokią pabaigą.
  10. Visuomet budėk!

“Skautų aidas” 1931 nr. 10

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia