Responsive Ad Area

Blog'as | GoWild.lt

Pirma kelionė: pažintis su istorija

Pradžioje tai buvo mintis tiesiog automobiliu pakeliauti Panemunės keliu žemyn, stojant ir aplankant žymesnius istorinius objektus, išsidėsčiusius pakeliui. Tačiau kelionės metu susipažinome su be galo įdomiais ir didingais mūsų istorijos įvykiais, tad sugalvojome aplankyti visus objektus išsidėsčiusius šiapus ir anapus Nemuno mūsų teritorijoje, stipriau pasigilinant į jų istorijas, paieškant papildomos medžiagos knygose bei internete.

Karšiai ir česnakas

Tai vienas tų straipsnių, kuriuos jau maniausi esu praradęs visam laikui, bet dar kartą pasitvirtino tiesa, kad internete galima surasti praktiškai viską. Pamenu šį straipsnį rašiau žiemą, tačiau pati žvejyba apie kurią čia kalbu, vyko lapkričio pradžioje. Tuomet žvejojome Nemune žemiau Kauno.

Girinio pažintiniu taku

Pats takas neilgas, viso labo 3,6 km. Tačiau vaizdingas, puikiai perteikiantis Dzūkiškos gamtos grožį, be to vingiuojantis pro mielus ir jaukius rekreacinius objektus. Einant šiuo taku, pakeliui išsidėstę suoliukai, pavėsinės, kuriuose galima prisėdus pasimėgauti tyru oru, suvalgyti sumuštinį su puodeliu arbatos ar tiesiog maloniai pasišnekučiuoti su bendrakeleiviais. Kelionę šiuo taku pradėjome nuo informacinio stendo Marcinkonyse, sekdami baltais su perbraukta mėlyna linija kvadratėliais. Taip pažymėtas šis kelias, sekant šiais ženklais labai lengva susiorientuoti ir neišklysti iš kelio. Tiesa, pačioje pradžioje pažymėtas ir Zackagirio pažintinis takas, tik pastarasis raudonai. Pačioje pradžioje takas nuvingiuoja į mišką, juo eidami priėjome gatvę kurią perėjus ir šiek tiek paėjėjus, pas...

Kauno marių ešeriai

Kalbant atvirai,  apsileidau, šnekant apie vieną mano mėgstamiausių užsiėmimų – žvejybą. Jau pats vasaros vidurys, o aš dar net “neatsidaręs” kalbant tik žvejams suprantamais terminais.

Nemuno žuvų asorti

Pirmadienis. Diena prieš Žolines. Vakarop išvykstame iš Vilniaus, Kauno kryptimi. Tikslas – Nemuno dambos žemiau Kauno, taikinys – storalūpiai upiniai karšiai. Važiuojame į iš anksto žinomą ir jau ne kartą tikrintą vietą, kurioje šios žuvys, kuomet jau būna pakilusios nuo žemupio, nuobodžiauti niekada neleidžia. Sutartoje vietoje susitikę su bičiuliu, tęsiame kelionę ir artėjame prie numatytos žūklavietės. Drauge didėja ir nerimas, stebint pakeliui paliktus kitų žvejų automobilius, vietos ten pakankamai ribotai ir jei bus užimta, teks griebtis atsarginio plano, kurio, deja, iš anksto pasiruošę neturėjome. Atvykus nuogastavimai pasitvirtina, tačiau šnektelėjus su ten jau esančiais žvejais išsiaiškiname, kad keletas jų per naktį nežvejos, o ir dugnines į vandenį jie sumetę tik šiaip. Jų tiks...

Punios šilas ir mes

Sėdžiu dabar prie kompo po šiandienos žygio “Sengire palei Nemuną”. Žygio metu maniau bus dar viena galimybė išreikšti savo įspūdžius ir susižavėjimą, šia unikalia vieta, tačiau dabar visai ne apie žygį noriu rašyti. Labiau noriu išreikšti savo ne tiek nusivylimą, kiek nuostabą. Nes tai ką sužinojau, sumautai stebina. Su Nemuno kilpų regioninio parko specialistu Renatu, buvome sutarę susitikti po žygio, jis žadėjo mums papasakoti apie Punios šilą. Tad pabaigę žygį, susitikome sutartoje vietoje ir susėdę ant pievelės šnektelėjome apie šios vietos išskirtinumą ir apie tai, kokia situacija yra šiuo metu. Apie tuos dalykus ir noriu dabar rašyti. Sužinojau tikrai įdomių dalykų, – pvz., kad ir tai, jog kai kurie ten nukirsti medžiai yra nukirsti todėl, kad juos užpuolė Kinivarp...

Baltuosius Lakajus prisimenant

Ir vis tik internetas yra šaunus dalykas, atrodo jau praradai visam laikui, o netikėtai imi ir surandi ką manaisi jau praradęs. Taip man šį kartą atsitiko su vienu seniau, gal prieš 3 – 4 metus rašytu straipsniu apie džigavimą mikromasalais Baltųjų Lakajų ežere. Prie to pačio pavyko ir kelias foto darytas toje žvejyboje surasti. Tai dalinuosi straipsneliu iš praeities. “Džigavimas mikro masalai, Baltųjų Lakajų gelmėse” Pagaliau… Ilgai lauktas momentas, – laikrodžio rodyklės sustoja ties 17.00 valanda ir aš, darbe, persirengęs žvejybai pasiimta aprangą, į bagažinę, lyg kūdykį, paguldau lengvą „Golden Mean Light Porgy“ spiningėlį, 2.12 m. ilgio ir 2-7 g. užmetimo svorio, ant kurio sukomplektuota „Daiwa Revros 2004“ ritė su suvyniotu „Sunline SW Small Game„, 0.06 mm. skersme...

Anykščių šilelio takeliais

Bandome vystyti čia tokią gražią idėją, kuri vadinasi “Intelektualių žygeivių klubas“. Tai beveik kaip knygų klubas, tik esmė tokia, kad išsirenkame knygą skaitymui, o ją perskaitę, pagal ten minimas vietoves, susidėliojame žygio maršrutą. Ir juo pražygiuojame. Knygą žinoma renkamės atitinkamą, pagal kurią būtų įmanoma žygiuoti. Tad sekmadienį turėjome pirmą žygį Anykščiuose, pagal A. Baranausko eilėraštį “Anykščių šilelis”. 9.00 val ryto, aikštelėje prie Medžių lajų tako susirinko gausus, 3 žygeivių būrys. Kadangi tai kaip ir pirmas blynas, o ir tikslas buvo tiesiog aplankyti patį Anykščių šilelį ir pasivaikščioti taip gražiai eilėraštyje aprašomu mišku, pasirinkome Šventosios pažintinį taką, kurio ilgis apie 8 km. Pasakysiu Jums taip, kadangi man pačiam labiau pat...

Putra

Tie kas esate “palaikinę” mūsų FB puslapius “Gowild.lt” arba “Gowild.lt virtuvė” žinote, kad ištaikę tinkamą orą ir suradę žiupsnelį laisvo laiko, mėgstame gamtos apsupty, ant karštu laužo žarijų, pažvanginti puodais, keptuvėmis ir “pasukioti” ant iešmų persmeigtus mėsos gabalus ir gabalėlius. Tiesiog turime silpnybę geram maistui ir jo ruošimui. Visiškai nesenai toptelėjo mintis, – o kodėl nepabandžius gaminti patiekalų, kuriais mėgaudavosi tolimi mūsų protėviai dar tais laikais kuomet pagrindinė transporto priemonė būdavo arklys, miestų gatvės būdavo grindžiamos akmenimis, nebūdavo nei elektros nei dujų, o šiltas maistas būdavo gaminamas laužo liepsnose arba žarijose. Tad eilinį sykį ištaikę progą, movėme į gamtą įgyvendinti šios savo...

Nemuno kilpa Punios sengire

Birželio pradžioje turime minčių surengti žygį su nakvynę, gamtos mylėtojams, tai išvykome tinkamo tam maršruto ieškoti. Pirmu bandymu galvojome patikrinsime didžiąją Nemuno kilpą, Nemuno kilpų regioniniame parke, žingsniuojant Punios šilu. Telefone, “ViewRanger” programėlėje, susidėliojome maršrutą ir sulaukę savaitgalio išdundėjome važiuotais ir dar nevažiuotais Lietuvos keliais Punios šilo link. Pats Punios šilas, man į atmintį įsirėžęs nuo dar vaikystėje, per Lietuvos televiziją, matytų dokumentinių filmų apie gamtą. Tad jau kelionės metu tikėjausi kažko stebuklingo, nenusivyliau. Tik atvykus prie šilo “vartų” yra kur pasistatyti automobilį, šalia pastatai ir pati regioninio parko direkcija. Pastačius auto, ant pečių užsimetėme kuprines su užkandžiais, arbata ir...

Žalio velnio takais

Antrąją Šv. Velykų dieną, kaip ir pridera tikriems gamtos mylėtojams, išrūkome į Dzūkiją. Po gamtą pasivaikščioti, su pavasariu artimai pasibūti, pakvėpuoti nuostabiais bundančio, drėgno miško aromatais ir su draugais pabendrauti. Žygiavome Aukštadvario regioninio parko teritorijoje, aplink Stankos ir Spindžiaus ežerus, 13,5 km ilgio maršrutu į kurį įtraukėme ir taip vadinamo “Žaliojo tako” pažintinį taką. Kuris tarp kitko fantastiškai gražus bet kuriuo metų laiku. Jis driekęsi per tikra sengire iš vienos pusės, o iš kitos pusės ribojasi su Spindžiaus ir Stankos ežerais, šiek tiek su Strėvos upe. Automobilius palikę prie Stankos ežero esančioje aikštelėje, pasukome kairėn. Pro Strėvos kaimą,  kairiuoju ežero krantu, vėliau Strėvos upės krantu, pro pasakiškai gražią stovyklaviet...

Nauja pradžia

Jei karts nuo karto apsilankote šioje svetainėje, turėjote pastebėti, kad jau kuris laikas svetainė veikė netinkamai arba buvo peradresuojama į kitą puslapį. Taip atsitiko todėl, kad į GoWild.lt įsilaužė hakeriai ir svetainei gerokai pakenkė.