Laidos

Pradžia Video Laidos

ETNOS. Dokumentinis ciklas. 5 dalis.

0

ETNOS. Dokumentinis TV apybraižų ciklas. 5 dalis.

Naujas projektas ETNOS – dokumentinis penkių TV apybraižų ciklas, pasakojantis apie lietuviškosios etninės ir dvasinės kultūros paveldą ir žmones, kurie jį saugo ir puoselėja.

ETNOS. Dokumentinis ciklas. 4 dalis.

0

ETNOS. Dokumentinis TV apybraižų ciklas. 4 dalis.

Naujas projektas ETNOS – dokumentinis penkių TV apybraižų ciklas, pasakojantis apie lietuviškosios etninės ir dvasinės kultūros paveldą ir žmones, kurie jį saugo ir puoselėja.

ETNOS. Dokumentinis ciklas. 3 dalis.

0

ETNOS. Dokumentinis TV apybraižų ciklas. 3 dalis.

Naujas projektas ETNOS – dokumentinis penkių TV apybraižų ciklas, pasakojantis apie lietuviškosios etninės ir dvasinės kultūros paveldą ir žmones, kurie jį saugo ir puoselėja.

ETNOS. Dokumentinis ciklas. 2 dalis.

0

ETNOS. Dokumentinis TV apybraižų ciklas. 2 dalis.

Naujas projektas ETNOS – dokumentinis penkių TV apybraižų ciklas, pasakojantis apie lietuviškosios etninės ir dvasinės kultūros paveldą ir žmones, kurie jį saugo ir puoselėja.

ETNOS. Dokumentinis ciklas. 1 dalis.

0

ETNOS. Dokumentinis TV apybraižų ciklas. 1 dalis.

Naujas projektas ETNOS – dokumentinis penkių TV apybraižų ciklas, pasakojantis apie lietuviškosios etninės ir dvasinės kultūros paveldą ir žmones, kurie jį saugo ir puoselėja.

Baltų šventadieniai (32) Kūčios, Kalėdos

Paskutinėje ciklo laidoje pokalbis su etnologu, mitologu prof. dr. Rimantu Balsiu apie senųjų Kūčių, Kalėdų papročius bei jų prasmę. Nors Kalėdos žemdirbio kalendoriuje laikytos didžiausia metų švente, tačiau dauguma pirmosios dienos tikėjimų tik atkartoja ar tęsia Kūčių dienos apeigas. Iki pat XX a. vidurio Kalėdos švęstos tris, o kartais ir keturias dienas, nes Kalėdos – tai metas, kai į žmogų vėl atsigręžia Saulė. Sveikiname su artėjančiomis žiemos šventėmis ir dėkojame visiems, prisidėjusiems ir padėjusiems rengti TV kultūros laidų ciklą „Baltų šventadieniai”, bei nuolatiniams partneriams Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, informaciniams partneriams dienraščiui „Vakarų ekspresas“ ir interneto portalui Alkas.lt. Laidas parengė režisierė Nijolė Jačėnienė, filmavo ir montavo Jonas Tumasonis, tekstus skaitė Sigutis Jačėnas. VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ projektą iš dalies finansavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Baltų šventadieniai (31) žiemos saulėgrįža

Senovės baltai tikėjo, kad piktosios žiemos jėgos nužudo augmeniją, įkalina Saulę, todėl Žiemos saulėgrįžos metu specialiomis maginėmis apeigomis reikia pasaulį atkurti iš naujo. Su etnokosmologu Jonu Vaiškūnu ir mitologu Dainiumi Razausku aiškinamės, kokie pasaulio kūrimo vaizdiniai yra būdingi baltų pasaulėvaizdžiui, kas vyksta su gamta ir žmogumi tamsiuoju metų laiku ir kuo svarbi Žiemos saulėgrįžos šventė

Baltų šventadieniai (30) Rėdos ratas

Lietuvių sutartinėse, kaip ir kitų tautų apeiginėje muzikoje, buvo siekiama sutarimo, skambesio darnos. Ir neatsitiktinai: manyta, kad tik šitaip galima kreiptis į dievus. Kol saulė negrįžo ir kol Rėdos ratas rieda per tamsybes link Žiemos saulėgrįžos, kviečiame į saulėtą Aukštaitijos regiono sutartinių šventę „Sutarjėla”

Baltų šventadieniai (29) šiaudų sodai – namų puošybos tradicija

Pasak Gintaro Ronkaičio, „Lietuviškas šventosios skvarmos (formos) pasireiškimas yra Sodas. Akivaizdus įrodymas, kad senieji lietuviai ne tik nebuvo laukiniai, gyvenę medžiuose ir neturėję kultūros, tačiau giliai gyvenimą ir jo ritmą, Rėdos dėsnius jautusi tauta.“ Vilkijoje, Antano ir Jono Juškų muziejuje, susitikome su svetingąja šeimininke Vida Sniečkuviene, kuri „augina“ gražiuosius šiaudų sodus. Iki šiol tikima, kad šiaudiniai sodai, padovanoti per šventes, „neša į mūsų gyvenamąją erdvę darną ir tvarką.“

Baltų šventadieniai (28) popieriniai karpiniai – namų puošybos tradicija

Senovėje ilgais rudens vakarais, laukdami žiemos švenčių, lietuviai netinginiaudavo. XIX a. pabaigoje ir keletą XX amžiaus pirmųjų dešimtmečių Lietuvoje, kai popierius tapo prieinamas ir įperkamas paprastiems žmonėms, karpymas, ypač kaimuose, įsigalėjo kaip greitas būdas papuošti tuometę namų aplinką. Šį kartą apsilankėme pas tautodailininkę Joaną Imbrasienę, kuri kūrybiškai puoselėja lietuviškų karpinių tradiciją