Estafetė su sviediniu

Aikštelėje nubrėžiami trys ratai, kurių diametras yra 3 žingsniai. Ratai vienas nuo kito turi būti ne arčiau kaip per 3 žingsnius; didelėje aikštelėje ratus geriausia daryti per 5—6 žingsnius.

Iš abiejų ratų pusių brėžiamos linijos, už kurių stovi lenktyniaujančios komandos, išsirikiavusios po vieną.

Maždaug už 15—20 žingsnių nuo ratų (nuotolis priklau­so nuo žaidėjų amžiaus bei jų fizinio pajėgumo) brėžia­ma dar viena — metimo — linija, kuri yra lygiagreti pir­majai. Ant metimo linijos prieš savo komandas atsistoja komandų kapitonai. Abiems kapitonams teisėjas duoda po guminį sviedinį.

Pirmieji komandų žaidėjai išeina į priekį ir atsistoja vi­duryje rato.

Teisėjui davus signalą, kapitonai meta sviedinius savo komandai taip, kad stovintieji ratuose žaidėjai jį pagautų, žaidėjas, pagavęs sviedinį, bėga prie metimo linijos ir taip pat, kaip darė komandos kapitonas, meta sviedinį savo ko­mandai taip, kad jį pagautų stovintis rate žaidėjas (ant­ras). Tuo metu, kai pirmas žaidėjas bėgo prie metimo lini­jos, antras žaidėjas atbėgo į ratą.

Pirmas žaidėjas, numetęs sviedinį, stojasi už kapitono. Tą patį daro ir sekantieji žaidėjai.

Paskutinis žaidėjas sviedinį atiduoda komandos kapi­tonui, stovinčiam prie metimo linijos.

Jeigu stovintis rate sviedinio nepagauna, tai turi laukti, kol sviedinys nukris ant žemės, tuomet paimti jį, grįžti į savo ratą ir tik tada bėgti iki metimo linijos.

Laimi ta komanda, kurios paskutinis žaidėjas greičiau įteikia sviedinį savo kapitonui.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia