Fizinis pasirengimas

Turizmas yra sporto šaka. Į sudėtingesnes turisti­nes keliones (kaip ir į sporto varžybas) leidžiama išvykti tik pateikus gydytojo pažymą, kad grupės da­lyviai sveiki. Tačiau turistas turi būti ne tik sveikas, bet ir stiprus, ištvermingas, užgrūdintas. Todėl jam būtinas fizinis parengimas.

Į turisto fizinį parengimą įeina: 1) bendras fizinis parengimas, turintis tikslą išugdyti pagrindinius fi­zinius duomenis — jėgą, ištvermę ir greitį; 2) spe­cialus fizinis parengimas, ugdantis tas fizines savy­bes, įgūdžius, kurie būdingi vienai kuriai turizmo rūšiai; 3) organizmo grūdinimas — pratinimas be su­sirgimų ištverti nenormalias sąlygas, kai ilgesnį lai­ką tenka būti šaltyje, drėgname ore, miegoti žiemą palapinėje ir pan.

Fizinis parengimas — rytinė mankšta, treniruotės ir poilsio dienų kelionės — turi be didesnių pertrau­kų vykti ištisus metus. Būtina fizinio parengimo są­lyga — tinkamai derinti darbą ir poilsį, laikytis hi­gienos taisyklių, dienos režimo ir treniruočių tvarkaraščio.

Rytinei mankštai reikia pasirinkti tokių pratimų kompleksą, kurį atliekant būtų įjungtos visos raume­nų grupės. Geriausiai ją daryti lauke, nesibijant ir blo­gesnio oro (tai labai padeda grūdinti organizmą), o jei nėra galimybės— išvėdintame kambaryje prie atviro lango. Po mankštos reikia išsimaudyti: jei yra sąlygos — upėje, ežere (maudymosi sezoną pratęsti iki vėlyvo rudens ir pradėti anksti pavasarį), jei sąlygų nėra — po šaltu dušu arba nusiprausti iki juosmens. Rytinės mankštos intensyvumas ir truk­mė turi priklausyti nuo kiekvieno turisto savijautos. Artėjant turistiniam sezonui, fizinį apkrovimą ryti­nės mankštos metu reikia pastoviai didinti, intensy­vi mankšta turi trukti iki 30 — 40 minučių. Labai svarbu įprasti mankštinantis giliai kvėpuoti.

Turizmo organizacijos, turinčios daugiau narių gali or­ganizuoti treniruotes, kuriose, be bendro fizinio pa­rengimo, būtų ugdomi ir atskiroms turizmo rūšims reikalingi įgūdžiai. Jei turizmo organizacija negausi, tu­ristui naudingiausia lankyti savo mėgstamai turiz­mo rūšiai artimiausios sporto šakos treniruotes: ke­lionių pėsčiomis ir slidėmis mėgėjams — orientaci­jos, slidinėjimo, lengvosios atletikos; kalnų turiz­mo — alpinizmo; turistams dviratininkams — dvira­čių sporto; vandens turizmo mėgėjams — irklavimo, plaukymo.

Gausingai turizmo sekcijai naudingiausia organi­zuoti atskirų turizmo rūšių mėgėjų treniruotes. Jų turi būti 2—3 per savaitę. Tokiose treniruotėse bendrą fizinį parengimą reikia derinti su specialiu tai turizmo rūšiai. Treniruotes geriausia organizuo­ti stadionuose, salėse, sporto aikštelėse, miesto apy­linkėse; kad treniruotės netaptų monotoniškos, patartina į jas įjungti ir įvairių kitų sporto šakų ele­mentus, sportinius žaidimus. Poilsio dienomis reikia rengti vienadienius turistinius žygius, orientacijos sporto varžybas ir t.t. Savaitinis treniruočių planas galėtų būti toks:

Antradienis. Apšilimas (greitas ėjimas, lėtas bėgi­mas) — 5—8 min. Mankšta — įvairūs gimnastikos pratimai — 10—15 min. Pratimai pusiausvyros pojū­čiui išugdyti — ėjimas siaura atrama (rąstu, bėgiu), nejudančia (vertikaliai ir horizontaliai), judančia kartimi (be kuprinės ir su kuprine) ir t. t.— 30 min. Krepšinis — 40 min.

Ketvirtadienis. Apšilimas, mankšta — 20—25 min. Jėgos pratimai (pritūpimai ant vienos kojos, atsi­spaudimai rankomis, ėjimas atsitūpus, ėjimas ran­komis, prisitraukimai ant skersinio, kopimas virve arba kartimi ir t.t.) — 20 min. Ėjimas imituotais pelkės kupstais (1,5—2 m atstumu vienas nuo kito), sužeistojo transportavimo imitacija — 20 min. Fut­bolas — 30 min.

Sekmadienis. Poilsio dienos turistinis žygis arba orientacijos varžybos nenužymėta trasa. Žygio me­tu: ėjimas pagal azimutą raižyta vietove 6—8 km, persikeliant per upes (arba imituojant persikėlimą) įvairiais būdais, ypač briste su virvių apsauga, liep­tu ir „oro” keliu. Sustojus poilsiui — laipiojimo uo­lomis imitacija (laipiojimas po medžius: medžio vir­šūnėje pritvirtinamas karabinas, per jį perveriama virvė apsaugai. Kopiama su krūtinsaičiu, saugant virve; kopiantysis naudojasi trimis atramos taškais, patikrina atramų stiprumų, stengiasi įjungti kojų raumenis ir t.t.).

Dviejų dienų turistiniuose žygiuose įsisavinti tu­ristinėse kelionėse reikalingiems įgūdžiams galimy­bių yra žymiai daugiau. Jų metu yra progos išmokti įsikurti stovyklą (vasaros ir žiemos sąlygomis), ga­minti valgį, džiovinti inventorių ir drabužius bei ki­tokių turistinio žygio buities dalykų.

Tačiau vienos arba dviejų dienų turistiniai žygiai turi būti ne vien treniruotės, ne vien mokomojo po­būdžio išvykos. Jie taip pat privalo turėti ir kitą tikslą — supažindinti žygio dalyvius su įdomesnė­mis lankytinomis vietomis, krašto istorine, revoliu­cine praeitimi ir t. t.

Specialus fizinis turisto parengimas taip pat turi tikslą ugdyti turisto ištvermę. Jei treniruočių se­zono pradžioje poilsio dienos turistinės išvykos maršrutas paprastai neilgas—10—15 km (kuprinių svoris 8—12 kg), tai vėliau jis turi būti palaipsniui ilginamas iki 18—25 km ir daugiau (kuprinių svoris iki 15—22 kg).

Keliaujantiems pėsčiomis svarbiausia išmokti eiti ritmingu, vienodu žingsniu, grupės jėgas ir maršru­to pobūdį atitinkančiu tempu, giliai ir ritmingai kvė­puoti einant, įveikti gamtines kliūtis.

Kalnų turistai turi mokytis įveikti uolas pagal uolų laipiojimo taisykles, naudotis ledkirčiu, virve, organizuoti apsaugą, imituodami kalnų maršrutų są­lygas (stačiuose upių, raguvų šlaituose, griovių skardžiuose ir t.t.),

Turistai slidininkai turi išmokti (su sunkia kupri­ne ir ilgesnį laiką) minti vėžes giliame puriame sniege, šliuožti raižyta, tankiu mišku apaugusia vie­tove, transportuoti ligonį iš slidžių pasigamintomis rogėmis ir kt. Dviejų poilsio dienų žygius žiemą re­komenduojama rengti su nakvyne palapinėje, kad dalyviai įgytų žiemos kelionėse reikiamų įgūdžių, užsigrūdintų. Kaip nusileisti nuo šlaito su kuprine, kaip kopti į jį, kaip pargriūti, kad nesulaužytum sli­džių, pasisukti, važiuojant nuo kalno, reikia mokytis, esant ir giliam minkštam, ir kietam sušalusiam snie­gui, įvairaus statumo šlaituose.

Kelionių upėmis ir ežerais mėgėjai turi labai ge­rai plaukioti (ir su drabužiais), nardyti, mokėti gel­bėti skęstantį jį, naudotis gelbėjimo priemonėmis, vairuoti savo kelionės priemonę (valtį, baidarę, plaustą). Baidarių vairavimo technikai įsisavinti ga­lima organizuoti irklavimo varžybas. Paprasčiausio­je slalomo trasoje būna 5—6 vartai, kurie (1—2 m platumo) padaromi iš pririštų prie inkaro plūdurų arba į upės dugną įkastų kuolų. Vartai išdėstomi laužyta linija. Prieš vartus ir už jų įrengiamos gai­relės arba plūdurai, kuriuos aplenkiant reikėtų da­ryti posūkį. Trasą geriau įrengti sraunesnėse vie­tose, su atkarpomis ir prieš srovę.

Turistai dviratininkai turi ne tik gerai važiuoti dviračiais, bet ir žinoti eismo taisykles, išmokti ve­žioti krovinį, pernešti dviratį, važiuoti įvairios dan­gos (ir be dangos), skirtingo reljefo keliais, takais; prieš vėją, per lietų ir t.t. Labai svarbu nustatyti grupei tinkamiausią greitį pagal reljefo ir kelio są­lygas.

Bendram fiziniam ir specialiam fiziniam turisto parengimui gerai pasitarnauja turistinės varžybos, rengiamos įvairių turistinių sąskrydžių metu, todėl dalyvauti jose reikia skatinti visus turistinių sekci­jų dalyvius.

Organizmas užgrūdinamas, prieš išvykstant į tu­ristinį žygį, mankštos, treniruočių ir poilsio dienos kelionių metu. Užsigrūdinti galima, reguliariai tre­niruojantis ir darant mankštą, apsirengus lengvu treniruočių kostiumu, taip pat pastoviai prausiantis arba maudantis po šaltu dušu, plaunant kojas šaltu vandeniu, miegant vėsiose patalpose, treniruojantis blogame ore ir t.t.

Reikia nepamiršti, kad organizmo staigiai užgrū­dinti neįmanoma, o bandymai tai padaryti jau pa­čios turistinės kelionės metu dažnai baigiasi nesėk­mingai. Susirgus vienam grupės dalyviui, visa gru­pė priverčiama nutraukti kelionę, sužlunga kitų draugų svajonė turiningai praleisti atostogas, nie­kais nueina kelionei skirtos jų lėšos. Kai kada to­kie bandymai baigiasi ir tragiškai.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia