Gamtos apsauga ir turistinė etika

Žmogui, bent kartą patyrusiam turistinių kelionių džiaugsmus ir sunkumus, laikas nuo laiko ir vėl ky­la nenumaldomas noras išsiveržti iš mus supančio miestų triukšmo į nuošalius gamtos kampelius: pa­siklausyti įstabaus miško šlamėjimo, pasigėrėti nuo­šalaus upokšnio čiurlenimu ar turistinio laužo alsa­vimu, pasigrožėti saulėlydžio žaromis ar rasotu die­nos budimu, pagaliau visa krūtine įkvėpti tyro oro. Visa tai — be galo gera! Tačiau tą gėrį, kurį mums teikia gamta, reikia mokėti išsaugoti.

Kelionės, išvykos į gamtą pamažu virsta masiniu, sunkiai aprėpiamu ir suvaldomu socialiniu reiški­niu. Šiandien jau ne vis vien, kaip toje gamtoje elgiasi išvykusi grupė ar atskiras visuomenės narys, nes elementarių gamtosaugos ar turistinės etikos normų nesilaikymas gali būti pražūtingas gamtai, kuri ir taip nuo neapgalvotos žmogaus ūkinės veik­los yra labai nukentėjusi.

Nors tai atrodo kurioziška, tačiau jau dabar į Tokiją atvykstantiems turistams, kad neapalptų nuo oro užteršimo, siūlomos švaraus oro ar deguonies kaukės, o kai kuriose išsivysčiusiose Vakarų Euro­pos kapitalistinėse šalyse sėkmingai prekiaujama Skandinavijos ar Alpių gėlu vandeniu. Žmogus ne­apgalvotai ėmė naudoti gausybę cheminių medžiagų (DDT, heksachloraną ir kt.) piktžolėms ir kenks­mingiems vabzdžiams naikinti, galutinai neišsiaiški­nęs, jog tos medžiagos žudo paukščius ir net žvėris, pavojingai kaupiasi žmogaus organizme, net persi­duoda ateities kartoms. Kapitalistinėje visuomenėje, vaikantis pelnų, nežiūrima, kas bus po 10 ar 20 me­tų. Apskaičiuota, kad jau dabar kasmet kiekvienam mūsų planetos gyventojui vidutiniškai tenka po 2—3 tonas įvairių atliekų. Didelė dalis jų nesuyra. Nesu­yrančiomis medžiagomis teršia gamtą ir nevalyvi tu­ristai. Polietileno maišeliai, konservų dėžutės, bute­liai ir kitos lėtai yrančios medžiagos vis dažniau „puošia” poilsiavietes, o pastaraisiais metais ir toli­mųjų kelionių takus. Su nesutvarkytais maisto liku­čiais jos sudaro palankią dirvą įvairioms nepagei­dautinoms bakterijoms plisti.

O kiek gamta nukenčia nuo gaisrų! Per 10 tūkst. metų Žemėje išnaikinta ir išdeginta du trečdaliai jos miškų plotų! Išnyko daugybė augalų. Šiandien apie 28 000 rūšių gyvių yra ties išnaikinimo riba. Moksli­ninkai apskaičiavo, kad per porą metų, nustojus žaliuoti žaliajam žemės rūbui, mūsų planetoje iš­nyktų gyvybė, taip pat ir žmogus.

Štai kodėl vieną brangiausių žmonijos turtų — natūralią gamtą — privalo tausoti ir saugoti visi, o visų pirma — keliautojai. Kaip tik todėl kritiškai reikia vertinti ne tik savo ir draugų elgesį gamtoje, bet ir kitų sutiktų grupių veiklą ar tos veiklos pa­sekmes.

Visi keliautojai turi saugoti istorijos, architektū­ros ir gamtos paminklus, įstatymu draudžiama ga­dinti juos, tepti, piešti ir rašyti ant jų bei juose, savarankiškai keisti jų aplinką.

Kiekvienas keliaujantysis turi žinoti ir vykdyti pagrindines turistinės etikos taisykles. Turistinės stovyklos įrengimui reikia parinkti atviras aikšte­les, nekertant tam tikslui medžių nei jaunų daigų. Negalima patiesimui po palapine kapoti medelius, išskabyti paparčius, sukaupti dideles samanų krū­vas. Tam reikalui šiuo metu naudojami pripučiami čiužiniai, paralono lakštai ir kt. Palapinėms statyti geriausiai turėti suneriamas medines ar metalines lazdeles bei trumpus kuolelius, o jų neturint, nau­doti menkaverčius krūmokšnius.

Ypač atidžiai reikia parinkti vietas laužams. Ne­galima laužo kurti tankumyne, arti medžių kamie­nų ir kelmų, samanose ir durpynuose net ir tuo at­veju, jei po to šie laužai užpilami žemėmis ar smė­liu. Žinomi atsitikimai, kai panašiai įkurti laužai, nors ir būdavo užgesinami, įsidegdavo po dauge­lio valandų. Todėl turistams patariama aplink būsi­mą laužavietę iki mineralinio grunto iškasti vieno metro pločio juostą, o pasinaudojus visas laužavie­tes gerai užlieti vandeniu ir tik įsitikinus, kad lau­žas tikrai užgesintas, stovyklos vietą palikti.

Kiekvienos grupės garbės reikalas — prieš išvyks­tant sutvarkyti stovyklos vietą. Likusias malkas ir lazdas tvarkingai sukrauti vienoje vietoje, popierius sukūrenti, konservų dėžutes, polie­tileno plėvelės atliekas ir stiklainius išsivežti, kad kuo mažiau liktų žymių, jog čia kažkas stovyklavo. Patiems juk nemalonu apsistoti netvarkingai palik­toje stovyklavietėje. Saugoti vandens lelijas — kiek­vieno turisto pareiga.

Kaimuose, gyvenvietėse, prie turistinių objektų tu­ristai turi būti tvarkingai apsirengę, susitvarkę. Ko­kiuose rajonuose jie bekeliautų, visur turi tinkamai elgtis su vietos gyventojais, gerbti jų papročius. Nusižengiantiems pravartu priminti liaudies išmintį: negerbdamas kito, negerbi ir pats savęs.

Visos turistinės grupės turėtų jausti pareigą su­drausti netinkamai besielgiančias keliautojų grupes, o jei sudraudimas nepadeda, išaiškinus, kokiai or­ganizacijai atstovauja konkreti grupė, pranešti jos vadovybei, gamtos ar vandens apsaugos inspekci­joms, girininkijoms, kontrolės-gelbėjimo tarnybai.

Didelę paramą gamtos apsaugos darbuotojams, miškininkams, vandens apsaugos inspekcijoms galė­tų suteikti grupės, keliaujančios po nuošalesnius ra­jonus.

Atkreipti dėmesį į labai didelius miškų iškirtimus vienoje vietoje, miško naikinimą gražiuose gamtos kampeliuose: prie upių, ežerų, gamtos, istorijos ar architektūros paminklų. Neretai smulkių žinybų vadovai savo iniciatyva nuleidžia užtvenk­tus ežerus ar tvenkinius. Apie tokius kėslus ar dar­bus būtų labai pravartu pranešti gamtos apsaugos darbuotojams. Juos reikėtų informuoti ir apie me­džioklės bei žvejybos brakonierius.

Neretai keliautojai būna vandens užteršimo liudi­ninkais. Jeigu prie vandens telkinių plaunamos ma­šinos, traktoriai, kiti įrengimai, pilstomas benzinas ar tepalai, reikia, užsirašius mašinų numerį, pranešti Aplinkos apsaugos tarnybai.

Kelionės metu turistai gali pastebėti dažais, me­chaninėmis, cheminėmis ar organinėmis medžiago­mis užterštų ežerų ar upių. Apie tai pravartu telefo­nu pranešti Aplinkos apsaugos tarnyba.

Turistai turi gesinti pastebėtus miško gaisrus, apie juos pranešti miškininkams.

Tik saugodami gamtą ir sudrausdami kitus, galė­sime save laikyti tikrais gamtos bičiuliais.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia