Ski patrol team rescue woman skier with broken leg

Daugelis žiemos kelionių maršrutų eina mažai ap­gyventomis vietomis, tad, patekus į laviną, gelbėji­mo darbus tenka organizuoti patiems, išsigelbėjusiems ar lavinos nepaliestiems grupės nariams.

Visiems palikti lavinos užverstus draugus ir bėgti ieškoti pagalbos draudžiama. Tai gali daryti tik 1 – 2 žmonės. Kiti privalo skubiai ir nepaprastai tiksliai organizuoti gelbėjimo darbus. „Skubėkite, lavinos užpiltojo gyvybė kabo ant plauko!“—sako lavinų tyrinėtojai M. Zdarskis ir R. Kamelis. Didžioji dalis žūva dėl to, kad neoperatyviai, neorganizuotai ir neapgalvotai vykdomi gelbėjimo darbai, o dar dau­giau –  dėl ieškotojų valios ir ištvermės stokos.

Pastebėjus, kad lavina, nunešė vieną ar kelis gru­pės draugus, vadovas ar jį pavaduojantis turi įsakyti saugioje vietoje sukrauti kuprines, paskirti budėto­ją, parinkti jam nepavojingą vietą, iš kurios gerai matyti visas šlaitas ir ieškotojai; pavojaus atveju bu­dėtojas nedelsdamas turi draugus įspėti.

Gelbėtojai pirmiausia apžiūri vietą, kur paskutinį kartą matė lavinos nešamąjį, pažymi tą vietą lazda ir apžiūri lavinos kelią žemyn. Ieškoti reikia orga­nizuotai, pasiskleidus ir ramiai.

Galime rasti išlindusių drabužių, slidžių, kyšančių, kojų ar lavininių juostų. Žinoma daug atsitikimų, kai nukentėjusieji ar jų daiktai būdavo vos po kelių centimetrų sniego sluoksniu. Kartais jie būdavo su­rasti, tik iškasus tranšėjas. Bet gali būti ir per vėlu…

Antras etapas — nustatyti vietą, kur labiausiai ti­kimasi rasti nukentėjusįjį. Jei žmogus buvo nešamas viršutinės lavinos dalies, jo ir ieškoti reikia viršuti­nėje nusunkusios sniego masės dalyje, patekusio į lavinos vidurį — apatinėje sąnašų krūvos dalyje. Tik patekusio į lavinos kraštą pradėti ieškoti nuo vietos, kur paskutinį kartą jį matė, ir žemyn. Be to, būtina atkreipti dėmesį į šlaito paviršiaus formas — įdau­bėles, duobes, didelius akmenis, medžių kelmus ir kt., kur nukentėjęs galėjo būti užmestas.

Nustačius labiausiai tikimą vietą, ją nužymime lazdomis ir pradedame zonduoti. Neturint specialaus zondo, suneriamos 3 – 4 m ilgio plonos metalinės laz­dos (galima panaudoti slidžių lazdas, slides ar plonas ilgas kartis). Gelbėtojai nužymėto rajono apačioje išsirikiuoja 1,5 m vienas nuo kito atstumu ir pradeda 30 – 35 cm tarpais badyti sniegą iš kairės į dešinę (savo 1,5 m ruože), palaipsniui kopdami aukštyn.

Zonduoti reikia atsargiai, kad nesužalotume nu­kentėjusiojo. Kiekvienu atveju, kai pajuntame ką įtartino, tą vietą atkasti. Įsitikinus, kad nukentėju­sysis užtiktas, lazda ar slide būtina padaryti angą jam kvėpuoti; atkasti taip, kad sniego gabalai iš kraštų neužgriūtų ir nukentėjusiojo neužtroškintų.

Jei zondavimu rasti nukentėjusiojo nepavyksta, būtina kasti tranšėjas. Tranšėjos kasamos faneros, skardos plokštėmis ar slidėmis vertikaliai nuo lavi­nos apačios į viršų ir jokiu būdu ne skersai ar įžam­biai jos. Tranšėjos turi būti iškastos iki grunto arba iki senos lavinos 1,5 – 2 m pločio ir per tokį pat atstumą viena nuo kitos. Tranšėją geriausia kasti dviem žmonėms. Jei yra laisvų žmonių, tai, eidami paskui kasėjus, jie 25 – 30 cm tarpais zonduoja šo­nines griovių sienas. Gelbėjimo darbams užsitęsus, dalį žmonių skirti stovyklai įrengti. Toliau dirbti pamainomis: vieni kasa, kiti ilsisi. Tik tada, kai bū­site įsitikinę, kad padarėte viską, ką galima, draugui surasti, nelaimės rajoną galite palikti. „Pabandykite įsivaizduoti save užverstojo padėtyje, kai jūsų gy­vybė priklauso tik nuo kitų aktyvumo, ir niekada nepaliksite katastrofos vietos tol, kol galutinai įsi­tikinsite, kad savo pareigą atlikote“, — sako lavinų tyrinėtojas šveicaras R. Kamelis.

Surastajam pirmiausia reikia nuvalyti sniegą nuo akių, nosies, ausų ir burnos. Gelbėtojų neturi gąsdin­ti tai, kad nukentėjusysis sustingęs, nekvėpuoja ir be sąmonės. Su nukentėjusiuoju reikia elgtis atsar­giai, nes jo apšalusios galūnės yra jautrios ir tra­pios, lavina galėjo jam sulaužyti rankas, kojas ar stuburą. Nukentėjusįjį reikia atsargiai nunešti į pa­lapinę ir, paguldžius ant miegmaišio, suteikti pirmą­ją pagalbą arba daryti dirbtinį kvėpavimą.

Pasitaiko ir kitų nelaimių. Neretai tenka ieškoti į sutartą vietą neatvykusios kitos grupės ar pažeidu­sių drausmę ir pasiklydusių kelių grupės narių.

Šiuo atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kokiose grupės išsiskyrė ar turėjo susitikti, laiko skirtumo, oro sąlygų ir kelionės rajono, ieškojimo darbus rei­kia organizuoti skirtingai.

Kalvotuose ir tundrų rajonuose paieškas galima organizuoti, užeinant iš priekio numatytu grupės maršrutu. Būtina kruopščiai apžiūrėti visas griovas, daubas, kalvų šlaitus, kur lavinos galėjo nuslinkti. Atvirose vietose, net praslinkus pūgai, slidžių vėžių pėdsakai ryškiai pastebimi dar ir po dviejų trijų dienų.

Taigoje ar miškingoje vietovėje paieškas pradėti nuo išsiskyrimo ar gerai žinomos paskutinės grupės buvimo vietos, einant grupės pėdsakais pirmyn.

Nelaimės priežastimi gali būti ir traumos, leidžian­tis nuo kalnų, apakimas nuo saulės, grupė gali pa­klysti rūke, migloje, tamsoje ar pučiant žvarbiam vėjui.

Esant reikalui, nukentėjusįjį transportuoti iš jo slidžių ir lazdų padarytomis rogėmis. Nuo lazdų nu­imami žiedai ir lazdos tvirtinamos skersai slidžių prie apkaustų bei prie užlenktų slidžių priekių, tvirta vir­ve kryžmiškai perrišant. Slidžių kraštai turi būti 70 – 80 cm atstumu vienas nuo kito. Esant kietai snie­go plutai, vežti bus lengva, o puriame sniege teks minti dvejas lygiagretes vėžes (jos ir bus 70 – 80 cm pločio). Tarp slidžių — skersai pritvirtintų lazdų — tvirtiname dar dvi lygiagretes su slidėmis lazdas (smaigaliais atgal). Jų priekyje uždedame avarinius slidžių antgalius. Perpynus lazdas virvėmis, prie ap­kaustus jungiančios lazdos rogių priekyje kryžiuo­dami pritvirtiname virvės galus. Geriausia, kai prie­kyje ir gale lieka po du 4 – 5 m ilgio virvės galus, už kurių, padarius kilpas, ir vežama. Virvės rogių gale reikalingos, nusileidžiant nuo šlaitų. Į jas įsikinkę dalyviai roges pristabdo. Ant virvių patiesia­mas miegmaišis, o į kitą miegmaišį guldomas nuken­tėjusysis. Transportuojant nukentėjusįjį, reikia žiū­rėti, kad rogės neužsikabintų už medžių, šlaituose neapvirstų.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia