Pradedame gyventi gražiausi metų laikotarpį — pavasarį. Kiek gamtoje grožio, kiek sielai džiaugsmo! Taip lauktas ir taip smagus pavasaris jau tikrai atėjo.
Neužilgo bus vasara — stovyklų ir didelių kelionių po gimtąją šalį metas. O pavasarį kaip tik tiems dalykams tinka ruoštis ir daryti įvairias iškylas artimesnėse apylinkėse.
Pažinti tėvynę, savo gimtąją žemę, savo žmones reikia ne iš knygų, bet gyvenime. Reikia visą gražiąją mūsų šalį išvaikščioti savo kojomis, reikia visa pamatyti savo akimis, reikia visa savo skaidria siela išgyventi ir jausti. Nuo jūros iki Dzūkijos, nuo marių iki Aukštaitijos, nuo Marijampolės iki šiaurinės Lietuvos, visur būti, visur lankytis, visur pamatyti.
Tai viso krašto pažinimas.
Bet pradėti reikia nuo savo gyvenamos vietos. Visi keliai, keleliai ir takai, visos ežios ir vagos tebūnie, tavo kojomis išvaikščiotos.
Ir žmonių gyvenimas, ir žymios vietos, ir gamta, ir laukai — kiek turi grožio ir kiek teikia džiaugsmo sielai.
Šiandien iškylavimas yra labiau paplitęs, kaip seniau. Bet jis dar nėra pasiekęs savo gerumo ribos.
Šis trumpas straipsnelis, kuris nėra pirmas ir nebus paskutinis, šiek tiek patars pradedantiems iškylauti.
Iškylavimui nereikia daug pinigų, reikia noro ir vieną kartą pabandyti (toliau eis kuo puikiausiai!).
Pradedam.
Iškylavimu, kaip pats žodis sako, vadiname tam tikrus išvykimus, turinčius krašto ar vietovės pažinimo ar pan. tikslus.
Iškylų tikslas
Nevaikščiok be tikslo — nevėplinėk. Net gatve eidamas susirask užsiėmimą — žiūrėk, stebėk judėjimą, skaičiuok ir pan. Prieš kur eidamas, apsimąstyk ko, kur, kokiam laikui, su kuo, kada eisi, kada grįši ir pan.
Savo iškylai gali pasirinkti tikslą:
Aplankyti kokią vietą
Nuvyksi apžiūrėti naujai statomo tilto, trobesio, pamatyti žemės ploto, gamtos prajovo ir pan. Labai naudinga sistemingai aplankyti žymesnes vietas savo apylinkėje: piliakalnius, bažnyčias, kapines, tam tikrus (bičių, gyvulių, paukščių ir kt.) ūkius. Gražios vietos, miškai, laukai, trobesiai, kuriuos aplankysi, ne tik teiks malonumo, bet praturtins ir žinijos sritį. Apsilankęs, pamatęs kiekvieną kartą šį tą išmoksi.
Pirmiausia aplankyk visas svarbesnes vietas savo apylinkėje.
Ištirti kelią
Eidamas keliu, kurį nori ištirti, padarysi topografinių nuotraukų, kelio krokį. Surinksi žinių, naudingų kitiems, kuriems savo žygiu ruoši patarnavimą. Gali eiti jau esamu keliu (plentu, vieškeliu, lauko keliu) arba gali savo kelionę ar jos dalį atlikti (jei esi laisvas pasirinkti; taip eiti bus įdomiau) lauko keleliais, takais, ežiomis ir pan.
Keliaudamas baidare ar laiveliu gali ištirti vandens kelius (upėmis, ežerais).
Atlikti žaidimą
Žaisti laukuose ir miškuose labai labai įdomu. Toks žaidimas — iškyla ir sveikatai labai naudinga. Prisidėk, kad jūsų žaidimai laukuose dar geriau praeitų.
Pasimatyti
Vasarą ar kokių atostogų metu labai įdomu aplankyti gerus draugus, pasimatyti su pažįstamais.
Laisvą dieną, šventadienį ar pan. labai tinka nuvykti ten. Pėsčiam, dviračiu ar pan.
Pažinti apylinkę
Tai labai naudinga ir įdomi iškyla. Vykstama į tam tikrą apylinkę ir ten kiek laiko naudingai žvalgomasi, vaikščiojama ir t. t.
Tokių iškylų — pažinti apylinkes — reikia vis daugiau.
Studijuoti gamtą
Iškylos, turinčios tikslą studijuoti gamtą, gyvūnų bei paukščių gyvenimą, kol kas, nekalbant jau apie kitus, yra ne taip dažnas dalykas. O turėtų būti dažnas.
Pažinti gamtą, pažinti žvėrių, gyvūnų, paukščių, vabzdžių gyvenimą yra nepaprastai naudinga, net būtina.
Daugiau iškylų, turinčių tikslą pažinti gamtą!
Atlikti uždavinį
Pėdsekystė, gamtos pažinimas ir daugelis kitų dalykų yra plačiausios sritys praktiniam veikimui. Atlikti daugelį praktinių darbų dažnai tenka iškylaujant.
Padaryti foto nuotraukų
Foto gyvenime daug reiškia. Gerų nuotraukų galima padarytį darant specialias iškylas.
Padaryti gerą darbą
Iškyla, turinti tikslą padaryti gerų darbų, neturėtų būti retas dalykas. Kiek geriems darbams yra progų mieste; kiek jų yra laukuose ir kaimuose. Padėti panešti; pataisyti kelią; sutvirtinti tiltą; išlyginti griovį; nušluoti aikštę; išvalyti parką; sutaisyti kapą; patiesinti kryžių; pastatyti begriūvantį stulpą; nuleisti susitvenkusį vandenį ir t. t. ir t. t.
Tai čia tik mintys, kurios paskatins iškylaujančius nusistatyti savo iškylų uždavinius.
Pradžioje reikia užsibrėžti siauresnį tikslą, toliau, ruošiant sekančias iškylas, vis labiau jį plėsti, didinti ir įvairinti.
Pasiruošimas
Iškylos pasisekimas labiausia priklauso nuo to, kaip jai pasiruošta. Čia trumpai užsiminsime kelis pačius svarbiausius iškylai pasiruošimo klausimus.
Keliese eiti?
Iškylauti gali vienas, keliese (2, 3, 4) ar su visu būriu, bet ne daugiau 15 asmenų
Vienam nepatartina daryti iškylos toliau ar ilgesniam laikui.
Iškylos yra labai smagios, naudingos ir būtinos. Iškyla gali tęstis kelias (2—5, 6, 8 ar 10 ir daugiau) valandas, gali būti ir naktinė (kada išvykus iškylon, ten paliekama ir nakvoti), gali būti ir kelių (2—3) dienų. Bet iškyla neturėtų daryti tolimų kelionių (nebent baidarėmis, dviračiais, traukiniu ar pan.).
llgesnį laiką ar tolimesnį kelią iškylauti geriausia 2. Tai, gal būtų galima pasakyti, yra idealiausias skaičius tokiom iškylom.
Pasirink iškylai draugą
Tai yra sunkus darbas. Iškylauti, ypatingai ilgesnį laiką, geriausia su labai artimu draugu. Kelionėje reikia daugiau rūpintis apie bendrakeleivį, kaip apie save. Bent 75% specifinės savo nuomonės dėl kelionės nusileisk bendrakeleiviui. Prieštaravimų neturėtų būti. Vienas žymus vyras yra kartą pasakęs, kad draugą pažinsi kelionėje. Tai labai didelė tiesa. Todėl, dar prieš vykdamas į iškylą, pasirūpink susirasti tokį bendrakeleivį, kad kelionėje būtų mažiausia jam ir tau sunkumų.
Kelionėje taikomasi prie silpnesnio. Susidaryk kelionės planą.
Išsiaiškink du klausimu:
Kada eisi ir kur eisi.
Nepradėk (jei nesi prityręs iškylautojas) iškylauti anksti pavasarį; nes pavasario naktys yra drėgnos ir šaltos.
Daugelis iškylautojų naktinei iškylai pasirenka laiką nuo šeštadienio popiečio ligi sekmadienio vakaro (arba net ligi pirmadienio ryto). Tokios savaitgalio iškylos mūsų sąlygose yra ir moksleiviams ir tarnautojams patogiausios.
Iškylauti galima ir žiemą. Bet naktinių iškylų tada nepatartina daryti.
Kiekvienai savo iškylai pasirink tikslą. Jei dar kartu, savaime, nebus aišku, kur to tikslo siekiant reikia eiti, pasirink vietą, jei čia nesi iškylavęs, savo apylinkėje. Paskui iškylavimo ratą plėsk. Vis tolyn, vis platyn. Patirsi, kaip įdomu, miela, gražu. Apkeliauk visą Lietuvą.
Jei einate į mišką (valstybės ar privatų) ir ten norite įsitaisyti palapines, reikia pasiprašyti savininko ar prižiūrėtojo. Ten reikia saugiai elgtis. Švara, tvarka ir saugumas (ypatingai nuo gaisro!). Išeinant vietą reikia taip sutvarkyti, kad nebūtų jokio pėdsako, kurs parodytų čia stovyklos būta.
Reikmenys
Iškylos (ypatingai ilgesnės) pasisekimas daug bendro turi su tinkamu iškylautojo reikmenų pasirinkimu ir sutvarkymu.
Lazda
Pasiimk lazdą (130—170 cm ilgio). Ant jos užrišk virvutę, kuri padės, jei kartais negalėsi rankoje lazdos laikyti, ją nešti užsikabinus per petį (pan., kaip šautuvą).
Su maža lazdute neprasidėk. Palik ją miesto „puošeivoms”. Jiems lazda yra „prestižui”, bet ne reikalui.
Kuprinė
Dabar lengva įsitaisyti gerą, nesunkią karišką kuprinę. Kuprinę gali ir pats pasidirbti (o tai dar geriau!). Pati kuprinė neturi būti sunki; turi turėti ir „kišenius” (skyrius smulkesniems daiktams). Spalva nesvarbu; gal geriausia būtų dengiama, mėlyna ar pilka.
Kuprinės raiščiai (per pečius) turi būti nesiauri.
Odinis maišelis
Jei gali turėti nedidelį odinį maišelį prie diržo, turėsi daug patogumų. Čia sudėsi smulkius pinigus, vaistų, gal kompasą ir kt. smulkius (dažniau kelyje vartojamas) reikmenis.
Peilis
Jis yra geriausias tavo draugas iškyloje, ir taip apie jį galvok. Jį nešiok prie diržo, ir taip, kad kiekvieną akimirką galėtum lengvai į ranką paimti. Dar atmink, kad tas daiktas yra tavo peilis, bet ne koks griozdas skardinėms darinėti, akmenis brūžuoti ar vinis smailinti.
Žiūrėk, kad prieš išvykdamas į iškylą būtum peilį tinkamai įaštrinęs. Kaip gali, švariau jį laikyk. Dažnai valyk. Iš peilio galima spręsti apie žmogaus būdą.
Saugok, kad peilio nepamestum. Niekad jo nedėk kur yra ilga žolė, kur yra šieno, smėlio ar pan. Vakare nepamesk peilio kur drėgnai ar ant žemės: rytą atsikėlęs rasi nebe peilį, bet paprasčiausi gelžgalį, kurs niekam nebetiks.
Peilių yra įvairių rūšių. Reikia žiūrėti, kad makštis peiliui kaip tik atitiktų. Peilį galima ir pačiam pasidirbti. Toks dar vertesnis.
Žemėlapis
Žemėlapis padeda geriau pažinti šalį ir pačią kelionę padaro įdomesnę.
Vartojimui geriausia tinka mūsų žemėlapiai 1:25.000 ir 1:100.000, Pirmasis labai naudingas smulkiai studijuojant apylinkę.
Be to, labai naudinga pastudijuoti pulk. A. Krikščiūno Topografijos vadovėlį (elementarinis kursas).
Svarbu kaip įsitaisyti neštis žemėlapį, kad jis būtų naudingas ir nenuplyštų. Kas turi specialų prietaisą žemėlapiui įdėti, gerai, bet kas neturi, tai visai lengvai pats pasidarys. Paimk storo popierio; išpjauk du keturkampinius jo gabalus maždaug 17×11 cm. kiekvieną. Paskum sulipink 3—4 lipinimo kaspinais, arba uždėk nugarelę. Bus kaip knygos viršeliai. Vieną pusę dviejose vietose aplenk elastingu raiščiu (gumine juostele ar pan.). Prie to kardono po tų raiščių galėsi žemėlapį įdėti. Ir, reikalui esant, skaitysi kaip iš knygos. Pagalvojęs pats surasi, kaip tą dalyką patobulinti.
Tą prietaisiuką (jis yra nedidelis) gali nešti ir marškinių kišenėj. Jei dėl to negalėtum tada užsegti marškinių kišenės, pasidaryk užsegimo patobulinimą.
Rūpinkis, kad grįžęs iš vienos iškylos, jau kitai iškylai neturėtum įsigyti vėl naujo žemėlapio!

Kompasas
Patartina įsitaisyti gerą kompasą. Tie mėgiami su švilpuku kompasai labiau žaislui tinka. Geresnis kompasas bus toks, kurs turi skalę su laipsnių pažymėjimais ir kur rodyklę greičiau „nuraminti” galima su tam tikru mygtuku.
Užrašų knygutė ir pieštukas
Labai gailėsies, jei savo iškylon nepasiėmei užrašų knygutės ir pieštuko. Nesunkūs nešti, bet baisiai reikalingi dalykai. Knygutė gali būti paprasta, geriau, kad jos viršeliai būtų pakankamai kieti. Ji nedidelė ir nestora. Lapeliai, norint, lengvai išimami ar pakeičiami. Jei prie knygutės kraštelio bus vietos užkišti paprastam pieštukui — puiku. Pieštukas juodas, paprastas.
Į knygutę rašyk pačius svarbiausius dalykus. Savo mintis kelionėj išmok trumpai reikšti. Ir taip jas užrašinėk.
Būtinai piešk, škičuok. To darbo išmokti gali ir kiekvienas liurbis. Išmokus labai naudinga. Paišyk karikatūrų ir šaržų.
Knygutę ir pieštuką iškylaudamas nešiok marškinių kišenėj, kad kiekvieną minutę galėtum jais naudotis.

Reikmenys kuprinėje
Kelionei kiekvienas turi savo idėjų. Ir nėra dviejų vienodai manančių. O kaip tik daug idėjų kyla, kai pradeda tvarkyti iškylai kuprinės reikalus.
Neviską galėsime į kuprinę sudėti. O jei kuprinė turi porą kišenių, tai vėl savo daiktus paskirstysime. O kitus pritvirtinsime prie kuprinės.
Tai ką prie tos kuprinės artinti?
— Koks metų laikas, koks oras, kiek laiko iškylausi ir t. t. Tuos reikalus išsiaiškinęs, galėsi galutinai apsispręsti kas būtina, kas ne. Bet neimk per daug. Kelionėj maloniau lengvesnė kuprinė. O nereikalingas daiktas, kaip tyčia, tada atrodo baisiai sunkus.
Būtini reikmenys
- rūbai (ir kojinės),
- antklodės,
- palapinė,
- brezentiniai bateliai ar sandalai,
- patiesalas ant žemės,
- puodukas (valgiui gamintis),
- maistas,
- megstinukas ar pan.,
- lietaus apsiaustas,
- prausimosi ir šukavimos reikmenys,
- žiburys ir degtukai,
- vaistai,
- šaukštas,
- šakutė.
Kiti naudingi reikmenys
- reikmenys batams valyti,
- veidrodėlis,
- minkšta kepurė,
- kirvukas,
- puodelis (gerti),
- virvė ar virvutė,
- foto aparatas,
- knyga ir kt.
Dar smulkiau pakalbėsime apie reikmenis. Pirmiausia būtinuosius.
Būtinieji reikmenys
Rūbai. Vieną komplektą lengvo apdaro vilkime. Apie kitus rūbus reikia galvoti: a) jei kelionėje peršlapsi (kas nelabai malonu) ir b) jei naktį miegosi.
Peršlapęs būtinai turi užsidėti sausą apdarą.

Gi, iš bėdos, vieną ar (daugiausia) dvi naktis gali išsiversti su tais pačiais rūbais. Nors visai kita nuotaika, jei naktį ir dieną rūbai keičiami.
Taigi patariama pasiimti dar vieną, kad ir seną komplektą drabužių. Būtinai ir dar vienas kojines. Nesunku ir vietos daug neužims. O naudos! Kiti mėgsta pasiimti naktinę pižamą. Tas irgi gerai. Geriausia abu dalykus paimti.
Antklodės. Vieną antklodę turėti būtina. Jei oras yra šaltas, ar drėgnas, o palapinė ne taip šilumą palaikanti, būtinai priseina apsirūpinti, kad naktį nereikėtų drebėti ir šalti. Žinoma, megstinukas ir naktį daug padeda. Bet labai dažnai priseina galvoti ir apie antrą antklodę. Juo labiau tada, kada čiužinio ar jo „pavaduotojo“ nėra, atmink, kad storesnę antklodę naudingiau dėti po apačia, negu ant viršaus. Į dvi antklodes galima visai žavingai įsisukti. O taip ir reikia iškyloje verstis. Iš jų pasidarai guolmaišį, įlendi ir spėjinėji, kad namiškiai tokio malonumo nesusigalvoja.
Nereikia sunkių ir storų antklodžių. Dvi plonos labiau praverčia, kaip viena stora. Vatinės visai netinka, sunkios, o sudrėkusios blogai džiūsta. Puikios yra veltinės. Pora lengvesnių prie kuprinės prisitaisęs apeisi per vasarą ne tik savo apskritį, bet visos Lietuvos bus maža.
Jei antklodės yra plonos, į tarpą jų įdėk laikraščių ar šieno, ar sausos žolės — galėsi ir šalčiausią naktį iškepti. Pakratęs smegenis, padarysi didesnių išradimų, kaip reikia tinkamai šildytis, nors turėtum ir vieną antklodę.
Galvodamas apie anklodes, kiek pagalvok ir apie guolį. Tik… mielasis, iš namų nepasiimk viso čiužinio ar „matraso“. Kelyje ir arkliams baimės įvarysi.
Palapinė. Sekantis daiktas, kurs kimba prie kuprinės, yra palapinė. Jei neturi palapinės, nakvynę gausi kur nors ir ant šiaudų. Bet tai nebus tikras, skautiškas iškylavimas. Neblogą palapinę gali pats ir iš naminės drobės pasisiūti (jei neesi baltarankis, kokių šiais laikais nemaža yra). Jei savo neturi, gal gausi pasiskolinti (jei esi tvarkingas). Tos nedidutės kariškos palapinės iškyloms labai tinka. Eidami dviese pasiimate po palą. Sudėjot ir yra nakvynės namas.

Palapinę gali į kuprinę dėti, gali ją šiaip viršuje pritvirtinti.

Brezentiniai bateliai ar sandalai. Iškylauti eik su tvirtais, stambiais batais. Bet kojoms reikia aplinką keisti. Turėk pakaitai lengvesnius batelius; tinka brezentiniai ar sandaliai. O jei moki pats pasidirbti iš odos (iš kokios naginės daromos), tai visai puiku. Visą dieną tais pačiais batais nemovėk. Ir sušlapęs keisk juos. Gera basam paslankioti, bet tai ne visur ir ne visada tinka. Kojos turi būti švarios.

Patiesalas ant žemės. Dažnai pasitaiko palapines pasistatyti kaip tik tokioj vietoj, kur žemė drėgna. Po guoliu geras, drėgmės nepraleidžiąs patiesalas yra būtinas. Čia tinka kokia guminė marška ar brezento gabalas, per visą palapinės dugną.
Jį nebūtinai į kuprinę dėti. Jis tinka apvynioti antklodes ir prie kuprinės pritaisyti.
Patiesalu, einant, jei jis tam kiek pritaikytas, apsisiautus galima nuo lietaus pasisaugoti.
Iškyloje valgį pats virkis. Tai daug ir naudingos pramogos. Ir dažnai pigiau; o visada maloniau. Virimui tinka kareiviškas katiliukas.
Yra ir kitų įvairių tam reikalui tinkamų puodų. Jei iškylauja didesnis žmonių skaičius, geriau, kad valgį virtusi kiekvienas sau arba jau bent 2—3 vienuose induose.
Puodą kuprinėje dėk prie krašto. Į jo vidų įdėk maisto (pav., riebalus, kiaušinius ir pan.). Puode gali tilpti šaukštas bei šakutė.
Puodas turi būti švarus. Išvirus valgį, puodą reikia visai švariai nušveisti ir išplauti.
Puodą lengva išvalyti su sausom žolėm ar plonom šakelėm ar šiaudais, juos sumirkant vandenyje ir padažant į pelenus.
Nedaug vargo, jei savo puodui įtaisysi mažą drobinį ar supermaišio užvalkalą. Įkiši į jį puodą, ir baigta. Ne kiekvieną kartą turėsi ir suodis griežtai nutrinti. Užvalkalėlis apsaugos, kad puodas iš tavęs nepadarytų kaminkrėčio.
Maisto įsipakavimas visada aktualiausias. Ko ir kiek paimti? Jei išeinama į ilgą kelionę, visko iš namų nepasiimsi. Reikia imti būtiniausius produktus, sausus, „žaliavas“. Pats išsivirsi — „padauginsi“.
Dalis maisto gali dėti į puodą, dalis į kuprinės kišenes, likusis į kuprinę (praktiškiausia jį dėti tuoj po kuprinės viršeliu). Tik jau kuprinėj maisto nesumaišyk su batais ar antklodėm!
Megztinis. Jis reikalingas vakare, šaltą naktį ar anksti rytą. Kartais praverčia ir šaltą dieną.
Megztinį įdėk kuprinėj negiliai, paviršiuje. Ėjęs sustosi pasilsėti, išsiimi, kad neperšaltam, ir vėl greit galėsi įdėti atgal į kuprinę.
Lietaus apsiaustas. Iškylaujant reikia turėti brezentinį impregnuotą ar kokį kitą apsiaustą (ar tam tikrą palapinės dalį), kuriuo apsidengęs galėtam ir lynojant iškylauti. Bet lietaus apsiausto negali atstoti patiesalas, kurį vartoji po guoliu: įsitaisęs guolį, lynojant nebegalėsi išeiti iš palapinės.
Lietaus apsiaustas į kuprinę patenka paskutinis. Jis kuprinėj yra viršutinis daiktas.

Lietaus apsiausto negali atstoti kokia milinė ar mokinių uniformos „ploščius”. Pirmiausia jis bus sunkus, o sušlapęs dar pasunkės. Antra jis labiau gadinsis.
Reikmenys kuprinės kišenėje
Prausimosi įrankiai, rankšluostis ir šukos. Patogiausia šias reikmenis dėti į kuprinės kišenes (jos turėtų būti 2—4). Kada susitvarkei kelionei, prieš eidamas gali apsiprausti, ir nereikės vėl ardyti jau paruoštos kuprinės.
Muilas turėtų būti įdėtas į muilinę. Kitaip tas reikalingas daiktas pridarys nemalonumų. Nepamiršk dantims valyti šepetuko! Miltelių gali pasiimti. Arba gali iš muilo (jei tai esi bandęs) pasidaryti skiedinio dantims skalauti (to skiedinio nenuryk!).
Jei jau esi tokio amžiaus, kad turi barzdą skusti, nepamiršk ir skustuvo. Barzdai skusti mosties, miltelių ar specialaus muilo gali ir neimti. Iš to paties prausimos muilo pasidarysi „putojančio kremo” barzdai.
Rankšluostis reikalingas. Imk geriau du mažesnius, negu vieną didelį. Kelionėj juos pats išskalbsi.
Jei turi tokius plaukus, kuriuos galima šukuoti, pasiimk nors mažas šukas. Nevaikščiok susivėlęs.
Žiburys ir degtukai. Gali prireikti naktį palapinėj apsišviesti. Turėk nors nedidelį žvakės galiuką. Degtukai dėžutėj greit sulūžta ir, dažniausiai, sudrėgsta. Juos įdėk į nedidelį buteliuką!
Gera turėti ir elektros lemputę. Bet nėra būtina.

Žiburys ir degtukai eina į kuprinės kišenes, bet ne į kuprinę, ir ne todėl, kad jie dažniau reikalingi, bet todėl, kad jie yra smulkūs daiktai ir gali pasimesti. Dar jie gali būti įdėti į puodą.
Kam? O gali prireikti. Pasiimk mažą „kišeninę” pirmosios pagalbos vaistinėlę. Ją pats susiruošk. Nepirk jau paruoštos. Bus pigiau ir prisitaikysi savo reikalams. Įdėk mažą jodo buteliuką, kelių cm. binto, švarios lininės medžiagos gabalą, kokios mostelės nudegus žaizdą patepti, ir dar šį tą.
Iškylautojui tenka susidurti su 4 negalavimais — žaizdelėm (įdūrimai, įdrėskimai, užgavimai), nudegimais (ir nuplikimais), peršalimu ir vidurių negalavimu (užkietėjimu ar palaidumu).
Kiekvienu sunkesniu atsitikimu kreipkis į gydytoją.
Be vaistų būtina turėti dar 3 dalykus: adatą, kiek siūlų susiūti ir siūlų užadyti arba lopą. Be to, prisimink, kad visa turi susisiūti ar susiadyti namie, prieš išeidamas.
Nereikia per daug prisikrauti.
Šaukštas. Imk paprastą, neilgu kotu, metalinį. Gali jį įdėti į puodą arba į kuprinės kišenę.
Šakutė. Nebloga, jei šaukštas ir šakutė yra vienam daikte. Jie abu turi būti vienoje vietoje. Jie visada turi būti ko švariausi.
Kiti naudingi reikmenys
Reikmenys valyti batams. Iš ryto apžiūrėk savo kojas ir nuvalyk batus. Batai mėgsta būti valomi ir tepami. Tam reikalui paimk nedidelį šepetį, mažą tepalo dėžutę ir vilnonį skudurą.
To komplekto užteks abiem, jei dviese einate.
Šepetį ir tepalą įvyniokite į skudurą. Viską reikia įdėti į kuprinės apačią.
Veidrodėlis. Jei jau skuti barzdą, tai be veidrodėlio neapseisi. Be to, iš ryto prieš kelionę žvilgtelėti į veidrodėlį iš viso gera — apžiūri ar esi tvarkingas.
Jis turi būti mažas, kad ir 4×5 cm. Yra tokie patogūs metaliniai veidrodėliai, jie nedūžta.
Veidrodėlį dėk kartu su prausimos ar skutimos reikmenimis.
Vieno veidrodėlio iškyloje pakanka keliems.
Minkšta kepurė. Na, o kam ta? Nepapeik. Jei eini su fetra ar šiaip stangria kepure, turėsi reikalo tarpais, vakare, ruošdamasis, lyjant ar pan. ant galvos uždėti ką minkštesnio.
Kirvukas. Jį paimti, jei iškylaujant bus progos įsikurti tokioj vietoj, kur be kirvio neišsiversi. Bet ir šiaip dažnai pasikuriant ugnį, degant laužą ar pan. sunku be kirvio išsiversti.
Nešioti jį geriausia kuprinėj. Galima ir prie diržo prisitvirtinti. Bet tada jis painioja sklandžiai vaikščioti.

Vieno kirvuko pakanka 2—4 iškylautojams.
Kirvukas turi būti mažas, smagus. Ir aštrus.
Puodelis. Iškylautojų nuomonės skiriasi — imti ar ne puoduką. Galima, viens sako, pasitenkinti virimo puodu ar katiliuku. O kiti prieštarauja. Mes pritartume antriesiems: vis tik puodukas praverčia. Tik jis turi būti metalinis, nesurūdijęs, lengvas. Jį nešioti galima kuprinės kišenėje. Kartais prisitaiso prie diržo ar prie kuprinės kampo. Bet ne visada tas būtina. Švariau kuprinėje.
Virvė ir virvutė. Virvutės visada prireiks. Virvės — kai kada, labiausia ji reikalinga palapinę statant ar pan.
Virvė gali būti kuprinės kišenėje. Virvutę gali, jei tinka, ir prie diržo prisitaisyti.
Foto aparatas. Jis labai labai naudingas. Paįvairina ir praturtina kelionės dienyną.
Aparatą gali nešti (jei jis yra mažas) marškinių kišenėj. Jei nepalankios sąlygos fotografuoti, jis gali būti kuprinės kišenėj arba savo dėkle.
Jei iškylaujate dviese ir turite gerą knygą, jūs esate jau trys. Į iškylą nesiimk viso knygyno. Visai pakaks vienos geros knygos. Kada-ne-kada su draugu paskaitysite gerų minčių. Jas apmąstysite. Bręs jūsų protas, taurės siela. Romanas netinka. Tik balastas. Yra daug gerų knygų.
Knygą nešk kuprinėje ar kuprinės kišenėje.
Paros darbotvarkė
Turi savo iškylai gerą tikslą, esi tinkamai pasiruošęs ir apsirūpinęs reikmenimis. Gali tikėtis sėkmingai iškylausiąs. Bet dar ne viskas. Iškylos pasisekimas ir iškylautojo nuotaika labai sijasi su iškylos darbotvarke. Kaip praleisi dieną, kiek per ją nueisi, kiek padarysi, kaip save aptarnausi ir t. t. — tai visa eilė klausimų, kurie yra lygiai svarbūs.
Diena
Rytą
Kada keltis? Gerai pasilsėjęs galėsi be skriaudos dirbti dieną. Miegoti reikėtų 9 valandas. Gultis geriausia prieš 22 val. ar 21.30 val. Tad keltis išeitų rytą 6.30 ar 7 val. Nėra per vėlu. Jei norėsi pamatyti gražųjį rytą, kada vasarą teka saulė, prabusti galėsi ir anksčiau.
Mūsų paprotys, kad vos prabudęs šoki iš lovos, žinoma, galioja ir iškyloje. Tad vikriai meskis iš guolio. Įdomu, kad kėlimasis duoda visai dienai toną, jei vikriai kelsies — skambesnė bus nuotaika. Juk yra iš žmonių patirties apie niurną sakoma, “tur būt, šiandie kaire koja iš lovos išlipo“.
Atsikėlus reikia trupučiuką pavaikščioti, kiek pabėgioti. Tai atsilieps visos dienos nuotaikai.
Dabar gali atlikti savo fizinio mankštymosi darbą. Gali, jei, pav. kultivuoji bėgimo, šokinėjimo ar kitą sportą, dabar kiek ilgiau pasimankštinti, visur griežtai prisilaikydamas atitinkamų taisyklių.
Savo guolį išimk iš palapinės, viską sukabinėk, kad iškaitintų saulė (vis vien ar ją matai ar ne) ir išpūstų vėjai.
Tada prauskis. Nakvoti, žinoma, pasirenki tokią vietą, kur yra vandens: upelis, ežeras ar bent geras šulinys. Dabar, prisilaikydamas atitinkamų higienos patarimų, gali tinkamai nusiprausti ar ir išsimaudyti. Praustis turėtumei visas, o ne tik veidą. Jei nėra upės ar ežero, maudyklę gali pats pasidaryti iš šulinio ar šaltinio vandens. Vienu antru kibiru vandens persipilk, pasitrink ir būsi po puikios vonios.
Smagiai gali išsimaudyti ir rasoje. Pavirtęs ant šono, pasiritindamas kelis kartus apsiverti ir visas kūnas yra šlapias. Bet su rasos maudykle taip pat būk atsargus: 1) žolė turi būti švari, nebuvusi dulkėta, 2) žolėje gali būti kokių gyvių, kurie gali įkąsti arba gali išsigąsti, 3) gali susibraižyti odą ir 4) išvoliodamas žolę, gali savininkui padaryti nuostolių, jei ta žolė yra pievoje. Bet radęs tinkamą aplinką, visgi pabandyk rasos maudyklių!
Bet maudydamasis neardyk žmonių papročių, jei esi sustojęs netoli žmonių ar sodybų; nesibastyk nuogas.
Maudytis gali: 1) jei tau nėra gydytojas uždraudęs ir 2) tik žinomame vandenyje; kad jis būtų švarus ir kad vieta būtų nepavojinga. Dažnai taip nelaimėn įpuola ir geri plaukikai.
Jei laikaisi taisyklės, kad turi kasdien maudytis, tai tą gali daryti ne būtinai rytą. Niekad nesimaudyk bent 1 val. prieš ir bent 1.30 ar 2 val. po valgio.
Pusryčiai. Būtinai pasidaryk šiltus pusryčius. Išsivirk sriubos, arbatos, kavos ar pan. Rytą stipriai pavalgyk.
Pirmiausia, prieš kurdamas ugnį, pasirūpink tinkamo kuro ir įkuro. Pasirankiok šakelių, medžio gabalų. Juos tvarkingai susidėk vienoje vietoje. Paruošk puodą su vandeniu virti.
Ugnį kurk tik tokioje vietoje, kur nėra jokio pavojaus sukelti gaisrą: uždegti trobesį, mišką, malkų krūvą, šiaudus ar pan. Ugnį taip saugok, kaip saugai savo akį! Nekurk ugnies, kur yra aplink ilga žolė, kur yra kadagynų, kur yra durpėta žemė ir pan. Sukūręs ugnį visą laiką prie jos sėdėk, kol galutinai ji nebus užgesinta! Viską pabaigęs, ugniavietę perpilk vandeniu.
Po pusryčių švariai išvalyk visus indus, nusiplauk rankas, visai likviduok ugniavietę ir pradėk ruoštis kelionei ar darbui.
Susidėk daiktus; sutvarkyk kuprinę. Tada dar kartą apžiūrėk savo stovyklos vietą ir, jei yra viskas taip, kaip buvo prieš tavo atvykimą, ir jei nėra likę nė mažiausio daiktelio ar sąšlavos, kuri išduotų ką nors čia buvus, gali šią vietą apleisti.
Jei esi sustojęs tokioje vietoje, kur netoli gyvena savininkas, ar esi jo prašęs leisti čia apsinakvoti ar, apskritai, netoli yra žmonių, su kuriais susidūrei ar galėjai susidurti, išeidamas būtinai užeik padėkoti ir atsisveikinti.

Pakviesk šeimininką pažiūrėti, kaip tu palieki savo nakvynės vietą. Jei jis sutiks nuvykti, nueikite drauge ar paklauskit jo nurodymų, kaip galutinai sutvarkyti stovyklavietę. Žinoma, pasitaikys pakviesti labai kuklių žmonių, kurie sakys, kad nereikia nieko tvarkyti. Jei nuo tos pareigos tave atleistų šeimininkas, tai nuo jos negali išsisukti pats.
Atlikęs viską, užsidėk kuprinę, pasiimk lazdą, leiskis į kelionę. O, palauk, kelinta valanda? 10. Tai normaliai geriausias laikas priešpietiniam žygiui
“Skautų aidas” 1935 m.
Redakcijos pastaba – straipsnis parašytas 1935 metais, tad savaime suprantama, kad kai kurie dalykai jau neatitinka mūsų laikmečio galimybių. Išskirti galima kai kurias rekomenduojamo inventoriaus dalis, kaip, kad ant žemės tiesiamas brezentas. Šiomis dienomis tam puikiausiai pasitarnauja kelių centimetrų storio pripučiamas čiužinukas, kuris yra nepalyginamai vertingesnė inventoriaus detalė nei kad brezentas apie kurį čia kalbama. Tačiau didžiąją dalimi čia dėstoma informacija yra aktuali ir ją kiekvienas turistas turi turėti įsisavinęs, bei naudotis ją ruošdamasis kiekvienam žygiui.