Iškylavimas

Pradedame gyventi gražiausi metų lai­kotarpį — pavasarį. Kiek gamtoje grožio, kiek sielai džiaugsmo! Taip lauktas ir taip smagus pavasaris jau tikrai atėjo.

Neužilgo bus vasara — sto­vyklų ir didelių kelionių po gimtąją šalį metas. O pavasarį kaip tik tiems daly­kams tinka ruoštis ir daryti įvairias iš­kylas artimesnėse apylinkėse.

Pažinti tėvynę, savo gimtąją žemę, sa­vo žmones reikia ne iš knygų, bet gyve­nime. Reikia visą gražiąją mūsų šalį iš­vaikščioti savo kojomis, reikia visa pa­matyti savo akimis, reikia visa savo skaidria siela išgyventi ir jausti. Nuo jū­ros iki Dzūkijos, nuo marių iki Aukštaitijos, nuo Marijampolės iki šiaurinės Lietuvos, visur būti, visur lankytis, visur pamatyti.

Tai viso krašto pažinimas.

Bet pradėti reikia nuo savo gyvena­mos vietos. Visi keliai, keleliai ir takai, visos ežios ir vagos tebūnie, tavo kojomis išvaikščiotos.

Ir žmonių gyvenimas, ir žymios vietos, ir gamta, ir laukai — kiek turi grožio ir kiek teikia džiaugsmo sie­lai.

Šian­dien iškylavimas yra labiau paplitęs, kaip seniau. Bet jis dar nėra pasiekęs savo gerumo ribos.

Šis trumpas straipsnelis, kuris nėra pirmas ir nebus paskutinis, šiek tiek patars pradedantiems iškylauti.

Iškylavimui nereikia daug pinigų, rei­kia noro ir vieną kartą pabandyti (toliau eis kuo puikiausiai!).

Pradedam.

Iškylavimu, kaip pats žodis sako, va­diname tam tikrus išvykimus, turinčius krašto ar vietovės pažinimo ar pan. tiks­lus.

Iškylų tikslas

Nevaikščiok be tikslo — nevėplinėk. Net gatve eidamas susirask užsiėmimą — žiūrėk, stebėk judėjimą, skaičiuok ir pan. Prieš kur eidamas, apsimąstyk ko, kur, kokiam laikui, su kuo, kada eisi, kada grįši ir pan.

Savo iškylai gali pasirinkti tikslą:

Aplankyti kokią vietą

Nuvyksi apžiūrėti naujai statomo tilto, trobesio, pamatyti žemės ploto, gamtos prajovo ir pan. Labai naudinga sistemingai aplankyti žymesnes vietas savo apylinkė­je: piliakalnius, bažnyčias, kapines, tam tikrus (bičių, gyvulių, paukš­čių ir kt.) ūkius. Gražios vietos, miškai, laukai, trobesiai, kuriuos aplankysi, ne tik teiks malonumo, bet praturtins ir ži­nijos sritį. Apsilankęs, pamatęs kiekvieną kartą šį tą išmoksi.

Pirmiausia aplankyk visas svarbesnes vietas savo apylinkėje.

Ištirti kelią

Eidamas keliu, kurį nori ištirti, pada­rysi topografinių nuotraukų, kelio krokį. Surinksi žinių, naudingų kitiems, kuriems savo žygiu ruoši patarnavimą. Gali eiti jau esamu keliu (plentu, vieškeliu, lauko keliu) arba gali savo kelionę ar jos dalį atlikti (jei esi laisvas pasirinkti; taip eiti bus įdomiau) lauko keleliais, takais, ežio­mis ir pan.

Keliaudamas baidare ar laiveliu gali ištirti vandens kelius (upėmis, ežerais).

Atlikti žaidimą

Žaisti laukuose ir miškuose labai labai įdomu. Toks žaidimas — iškyla ir sveikatai labai naudinga. Prisidėk, kad jūsų žaidimai lau­kuose dar geriau praeitų.

Pasimatyti

Vasarą ar kokių atostogų metu labai įdomu aplankyti gerus draugus, pasima­tyti su pažįstamais.

Laisvą dieną, šventadienį ar pan. labai tinka nuvykti ten. Pėsčiam, dviračiu ar pan.

Pažinti apylinkę

Tai labai naudinga ir įdomi iškyla. Vykstama į tam tikrą apylinkę ir ten kiek laiko naudingai žvalgomasi, vaikščiojama ir t. t.

Tokių iškylų — pažinti apylinkes — reikia vis daugiau.

Studijuoti gamtą

Iškylos, turinčios tikslą studijuoti gam­tą, gyvūnų bei paukščių gyvenimą, kol kas, nekalbant jau apie kitus, yra ne taip dažnas dalykas. O tu­rėtų būti dažnas.

Pažinti gamtą, pažinti žvėrių, gyvūnų, paukščių, vabzdžių gyvenimą yra nepa­prastai naudinga, net būti­na.

Daugiau iškylų, turinčių tikslą pažinti gamtą!

Atlikti uždavinį

Pėdsekystė, gamtos pažinimas  ir daugelis kitų daly­kų yra plačiausios sritys prak­tiniam veikimui. Atlikti daugelį praktinių darbų dažnai tenka išky­laujant.

Padaryti foto nuotraukų

Foto gyvenime daug reiškia. Gerų nuotraukų galima padarytį darant specialias iškylas.

Padaryti gerą darbą

Iškyla, turinti tikslą padaryti gerų darbų, neturėtų būti retas dalykas. Kiek geriems darbams yra progų mieste; kiek jų yra laukuose ir kai­muose. Padėti panešti; pataisyti kelią; sutvirtinti tiltą; išlyginti griovį; nušluoti aikštę; išvalyti parką; sutaisyti kapą; patiesinti kryžių; pastatyti begriūvantį stul­pą; nuleisti susitvenkusį vandenį ir t. t. ir t. t.

Tai čia tik mintys, kurios paskatins iškylaujančius nusistatyti savo iškylų už­davinius.

Pradžioje reikia užsibrėžti siauresnį tikslą, toliau, ruošiant sekančias iškylas, vis labiau jį plėsti, didinti ir įvairinti.

Pasiruošimas

Iškylos pasisekimas labiausia priklau­so nuo to, kaip jai pasiruošta. Čia trum­pai užsiminsime kelis pačius svarbiau­sius iškylai pasiruošimo klausimus.

Keliese eiti?

Iškylauti gali vienas, keliese (2, 3, 4) ar su visu būriu, bet ne daugiau 15 asmenų

Vienam nepatartina daryti iškylos to­liau ar ilgesniam laikui.

Iškylos yra labai smagios, naudingos ir būtinos. Iškyla gali tęstis kelias (2—5, 6, 8 ar 10 ir daugiau) valandas, gali būti ir naktinė (kada išvykus iškylon, ten palie­kama ir nakvoti), gali būti ir kelių (2—3) dienų. Bet iškyla neturėtų da­ryti tolimų kelionių (nebent baidarėmis, dviračiais, traukiniu ar pan.).

llgesnį laiką ar tolimesnį kelią išky­lauti geriausia 2. Tai, gal būtų gali­ma pasakyti, yra idealiausias skaičius to­kiom iškylom.

Pasirink iškylai draugą

Tai yra sunkus darbas. Iškylauti, ypa­tingai ilgesnį laiką, geriausia su labai ar­timu draugu. Kelionėje reikia daugiau rūpintis apie bendrakeleivį, kaip apie save. Bent 75% specifinės savo nuomo­nės dėl kelionės nusileisk bendrakelei­viui. Prieštaravimų neturėtų būti. Vienas žymus vyras yra kartą pasakęs, kad drau­gą pažinsi kelionėje. Tai labai didelė tie­sa. Todėl, dar prieš vykdamas į iškylą, pasirūpink susirasti tokį bendrakeleivį, kad kelionėje būtų mažiausia jam ir tau sunkumų.

Kelionėje taikomasi prie silpnesnio. Susidaryk kelionės planą.

Išsiaiškink du klausimu:

Kada eisi ir kur eisi.

Nepradėk (jei nesi prityręs iškylau­tojas) iškylauti anksti pavasarį; nes pa­vasario naktys yra drėgnos ir šaltos.

Daugelis iškylautojų naktinei iškylai pasirenka laiką nuo šeštadienio popiečio ligi sekmadienio vakaro (arba net ligi pirmadienio ryto). Tokios savaitgalio iš­kylos mūsų sąlygose yra ir moksleiviams ir tarnautojams patogiausios.

Iškylauti galima ir žiemą. Bet nakti­nių iškylų tada nepatartina daryti.

Kiekvienai savo iškylai pasirink tiks­lą. Jei dar kartu, savaime, nebus aišku, kur to tikslo siekiant reikia eiti, pasi­rink vietą, jei čia nesi iškylavęs, savo apylinkėje. Paskui iškylavimo ratą plėsk. Vis tolyn, vis platyn. Patirsi, kaip įdo­mu, miela, gražu. Apkeliauk visą Lie­tuvą.

Jei einate į mišką (valstybės ar pri­vatų) ir ten norite įsitaisyti palapines, reikia pasiprašyti savininko ar prižiūrė­tojo. Ten reikia saugiai elgtis. Švara, tvarka ir saugumas (ypatingai nuo gais­ro!). Išeinant vietą reikia taip sutvarky­ti, kad nebūtų jokio pėdsako, kurs parodytų čia stovyklos būta.

Reikmenys

Iškylos (ypatingai ilgesnės) pasiseki­mas daug bendro turi su tinkamu išky­lautojo reikmenų pasirinkimu ir sutvar­kymu.

Lazda

Pasiimk lazdą (130—170 cm ilgio). Ant jos už­rišk virvutę, kuri padės, jei kartais ne­galėsi rankoje lazdos laikyti, ją nešti už­sikabinus per petį (pan., kaip šautuvą).

Su maža lazdute neprasidėk. Palik ją miesto „puošeivoms”. Jiems lazda yra „prestižui”, bet ne reikalui.

Kuprinė

Dabar lengva įsitaisyti gerą, nesunkią karišką kuprinę. Kuprinę gali ir pats pa­sidirbti (o tai dar geriau!). Pati kuprinė neturi būti sunki; turi turėti ir „kišenius” (skyrius smulkesniems daiktams). Spalva nesvarbu; gal geriausia būtų dengiama, mėlyna ar pilka.

Kuprinės raiščiai (per pečius) turi būti nesiauri.

Odinis maišelis

Jei gali turėti nedidelį odinį maišelį prie diržo, turėsi daug patogumų. Čia su­dėsi smulkius pinigus, vaistų, gal kompa­są ir kt. smulkius (dažniau kelyje var­tojamas) reikmenis.

Peilis

Jis yra geriausias tavo draugas išky­loje, ir taip apie jį galvok. Jį nešiok prie diržo, ir taip, kad kiekvieną akimirką ga­lėtum lengvai į ranką paimti. Dar atmink, kad tas daiktas yra tavo peilis, bet ne koks griozdas skardinėms darinėti, akme­nis brūžuoti ar vinis smailinti.

Žiūrėk, kad prieš išvykdamas į iškylą būtum peilį tinkamai įaštrinęs. Kaip gali, švariau jį laikyk. Dažnai valyk. Iš peilio galima spręsti apie žmogaus būdą.

Saugok, kad peilio nepamestum. Nie­kad jo nedėk kur yra ilga žolė, kur yra šieno, smėlio ar pan. Vakare nepamesk pei­lio kur drėgnai ar ant žemės: rytą atsikė­lęs rasi nebe peilį, bet paprasčiausi gelž­galį, kurs niekam nebetiks.

Peilių yra įvairių rūšių. Reikia žiūrėti, kad makštis pei­liui kaip tik atitiktų. Peilį galima ir pačiam pasidirbti. Toks dar vertesnis.

Žemėlapis

Žemėlapis padeda geriau pažinti šalį ir pačią kelionę padaro įdomesnę.

Vartojimui geriausia tinka mūsų žemė­lapiai 1:25.000 ir 1:100.000, Pirmasis labai naudingas smulkiai studijuojant apylinkę.

Be to, labai naudinga pastudijuoti pulk. A. Krikščiūno Topografijos vadovėlį (elementarinis kur­sas).

Svarbu kaip įsitaisyti neštis žemėlapį, kad jis būtų naudingas ir nenuplyštų. Kas turi specialų prietaisą žemėlapiui įdėti, gerai, bet kas neturi, tai visai lengvai pats pasidarys. Paimk storo popierio; išpjauk du keturkampinius jo gabalus maždaug 17×11 cm. kiekvieną. Paskum sulipink 3—4 lipinimo kaspinais, arba uždėk nugarelę. Bus kaip knygos viršeliai. Vieną pusę dviejose vietose aplenk elastingu raiščiu (gumine juostele ar pan.). Prie to kardono po tų raiščių galėsi žemėlapį įdėti. Ir, reikalui esant, skaitysi kaip iš knygos. Pagalvojęs pats surasi, kaip tą dalyką patobulinti.

Tą prietaisiuką (jis yra nedidelis) gali nešti ir marškinių kišenėj. Jei dėl to negalėtum tada užsegti marškinių kišenės, pasidaryk užsegimo patobulinimą.

Rūpinkis, kad grįžęs iš vienos iškylos, jau kitai iškylai neturėtum įsigyti vėl naujo žemėlapio!

Kompasas

Patartina įsitaisyti gerą kompasą. Tie mėgiami su švilpuku kompasai labiau žaislui tinka. Geresnis kompasas bus toks, kurs turi skalę su laipsnių pažymėjimais ir kur rodyklę greičiau „nuraminti” gali­ma su tam tikru mygtuku.

Užrašų knygutė ir pieštukas

Labai gailėsies, jei savo iškylon nepa­siėmei užrašų knygutės ir pieštuko. Ne­sunkūs nešti, bet baisiai reikalingi daly­kai. Knygutė gali būti paprasta, geriau, kad jos viršeliai būtų pakankamai kieti. Ji nedidelė ir nestora. Lapeliai, norint, lengvai išimami ar pakeičiami. Jei prie knygutės kraštelio bus vietos užkišti pa­prastam pieštukui — puiku. Pieštukas juodas, paprastas.

Į knygutę rašyk pačius svarbiausius dalykus. Savo mintis kelionėj išmok trum­pai reikšti. Ir taip jas užrašinėk.

Būtinai piešk, škičuok. To darbo iš­mokti gali ir kiekvienas liurbis. Išmokus labai naudin­ga. Paišyk karikatūrų ir šaržų.

Knygutę ir pieštuką iškylaudamas ne­šiok marškinių kišenėj, kad kiekvie­ną minutę galėtum jais naudotis.

Reikmenys kuprinėje

Kelionei kiekvienas turi savo idėjų. Ir nėra dviejų vienodai manančių. O kaip tik daug idėjų kyla, kai pradeda tvarkyti iškylai kuprinės reikalus.

Neviską galėsime į kuprinę sudėti. O jei kuprinė turi porą kišenių, tai vėl savo daiktus paskirstysime. O kitus pritvirtin­sime prie kuprinės.

Tai ką prie tos kuprinės artinti?

— Koks metų laikas, koks oras, kiek laiko iškylausi ir t. t. Tuos reikalus išsi­aiškinęs, galėsi galutinai apsispręsti kas būtina, kas ne. Bet neimk per daug. Ke­lionėj maloniau lengvesnė kuprinė. O ne­reikalingas daiktas, kaip tyčia, tada atro­do baisiai sunkus.

Dar smulkiau pakalbėsime apie reikmenis. Pirmiausia būtinuosius.

Būtinieji reikmenys

Rūbai. Vieną komplektą lengvo apdaro vilkime. Apie kitus rūbus reikia galvoti: a) jei kelionėje peršlapsi (kas nelabai malonu) ir b) jei naktį miegosi.

Peršlapęs būtinai turi užsidėti sausą apdarą.

Gi, iš bėdos, vieną ar (daugiausia) dvi naktis gali išsiversti su tais pačiais rū­bais. Nors visai kita nuotaika, jei naktį ir dieną rūbai keičiami.

Taigi patariama pasiimti dar vieną, kad ir seną komplektą drabužių. Bū­tinai ir dar vienas kojines. Nesunku ir vietos daug neužims. O naudos! Kiti mėgsta pasiimti naktinę pižamą. Tas irgi gerai. Geriausia abu dalykus paimti.

Antklodės. Vieną antklodę turėti būtina. Jei oras yra šaltas, ar drėgnas, o palapinė ne taip šilumą palaikanti, bū­tinai priseina apsirūpinti, kad naktį ne­reikėtų drebėti ir šalti. Žinoma, megstinukas ir naktį daug padeda. Bet labai dažnai priseina galvoti ir apie antrą ant­klodę. Juo labiau tada, kada čiužinio ar jo „pavaduotojo“ nėra, atmink, kad sto­resnę antklodę naudingiau dėti po apa­čia, negu ant viršaus. Į dvi antklodes ga­lima visai žavingai įsisukti. O taip ir rei­kia iškyloje verstis. Iš jų pasidarai guolmaišį, įlendi ir spėjinėji, kad namiškiai tokio malonumo nesusigalvoja.

Nereikia sunkių ir storų antklodžių. Dvi plonos labiau praverčia, kaip viena stora. Vatinės visai netinka, sunkios, o sudrėkusios blogai džiūsta. Puikios yra veltinės. Pora lengvesnių prie kuprinės prisitaisęs apeisi per vasarą ne tik savo apskritį, bet visos Lietuvos bus maža.

Jei antklodės yra plonos, į tarpą jų įdėk laikraščių ar šieno, ar sausos žolės — galėsi ir šalčiausią naktį iškepti. Pa­kratęs smegenis, padarysi didesnių išradi­mų, kaip reikia tinkamai šildytis, nors tu­rėtum ir vieną antklodę.

Galvodamas apie anklodes, kiek pa­galvok ir apie guolį. Tik… mielasis, iš na­mų nepasiimk viso čiužinio ar „matraso“. Kelyje ir arkliams baimės įvarysi.

Palapinė. Sekantis daiktas, kurs kimba prie kuprinės, yra palapinė. Jei neturi palapinės, nakvynę gausi kur nors ir ant šiaudų. Bet tai nebus tikras, skau­tiškas iškylavimas. Neblogą palapinę gali pats ir iš naminės drobės pasisiūti (jei neesi baltarankis, kokių šiais laikais nemaža yra). Jei savo neturi, gal gausi pa­siskolinti (jei esi tvarkingas). Tos nedidutės kariškos palapinės iškyloms labai tin­ka. Eidami dviese pasiimate po palą. Su­dėjot ir yra nakvynės namas.

Palapinę gali į kuprinę dėti, gali ją šiaip viršuje pritvirtinti.

Brezentiniai bateliai ar sandalai. Iškylauti eik su tvirtais, stambiais batais. Bet kojoms reikia aplinką keisti. Turėk pakaitai lengvesnius batelius; tinka bre­zentiniai ar sandaliai. O jei moki pats pasidirbti iš odos (iš kokios naginės daromos), tai visai puiku. Visą dieną tais pačiais batais nemovėk. Ir sušlapęs keisk juos. Gera basam paslankioti, bet tai ne visur ir ne visada tinka. Kojos turi būti švarios.

Patiesalas ant žemės. Dažnai pa­sitaiko palapines pasistatyti kaip tik to­kioj vietoj, kur žemė drėgna. Po guoliu geras, drėgmės nepraleidžiąs patiesalas yra būtinas. Čia tinka kokia guminė marš­ka ar brezento gabalas, per visą palapi­nės dugną.

Jį nebūtinai į kuprinę dėti. Jis tinka apvynioti antklodes ir prie kuprinės pri­taisyti.

Patiesalu, einant, jei jis tam kiek pri­taikytas, apsisiautus galima nuo lietaus pasisaugoti.

Iškyloje valgį pats virkis. Tai daug ir naudingos pramogos. Ir dažnai pigiau; o visada maloniau. Virimui tinka kareiviškas katiliukas.

Yra ir kitų įvairių tam reikalui tinka­mų puodų. Jei iškylauja didesnis žmonių skaičius, geriau, kad valgį virtusi kiek­vienas sau arba jau bent 2—3 vienuose induose.

Puodą kuprinėje dėk prie krašto. Į jo vidų įdėk maisto (pav., riebalus, kiauši­nius ir pan.). Puode gali tilpti šaukštas bei šakutė.

Puodas turi būti švarus. Išvirus valgį, puodą reikia visai švariai nušveisti ir iš­plauti.

Puodą lengva išvalyti su sausom žo­lėm ar plonom šakelėm ar šiaudais, juos sumirkant vandenyje ir padažant į pele­nus.

Nedaug vargo, jei savo puodui įtaisysi mažą drobinį ar supermaišio užvalkalą. Įkiši į jį puodą, ir baigta. Ne kiekvieną kartą turėsi ir suodis griežtai nutrinti. Užvalkalėlis apsaugos, kad puodas iš ta­vęs nepadarytų kaminkrėčio.

Maisto įsipakavimas vi­sada aktualiausias. Ko ir kiek paimti? Jei išeinama į ilgą kelionę, visko iš namų nepasiimsi. Reikia imti būtiniausius pro­duktus, sausus, „žaliavas“. Pats išsivirsi — „padauginsi“.

Dalis maisto gali dėti į puodą, dalis į kuprinės kišenes, likusis į kuprinę (praktiškiausia jį dėti tuoj po kuprinės viršeliu). Tik jau kuprinėj maisto nesumaišyk su batais ar antklodėm!

Megztinis. Jis reikalingas vaka­re, šaltą naktį ar anksti rytą. Kartais pra­verčia ir šaltą dieną.

Megztinį įdėk kuprinėj negiliai, pa­viršiuje. Ėjęs sustosi pasilsėti, išsiimi, kad neperšaltam, ir vėl greit galėsi įdėti atgal į kuprinę.

Lietaus apsiaustas. Iškylaujant rei­kia turėti brezentinį impregnuotą ar kokį kitą apsiaustą (ar tam tikrą palapinės da­lį), kuriuo apsidengęs galėtam ir lynojant iškylauti. Bet lietaus apsiausto negali atstoti patiesalas, kurį vartoji po guoliu: įsitaisęs guolį, lynojant nebegalėsi išeiti iš palapinės.

Lietaus apsiaustas į kuprinę patenka paskutinis. Jis kuprinėj yra viršutinis daiktas.

Lietaus apsiausto negali atstoti kokia milinė ar mokinių uniformos „ploščius”. Pirmiausia jis bus sunkus, o sušlapęs dar pasunkės. Antra jis labiau gadinsis.

Reikmenys kuprinės kišenėje

Prausimosi įrankiai, rankšluostis ir šukos. Patogiausia šias reikmenis dėti į kuprinės kišenes (jos turėtų būti 2—4). Kada susitvarkei kelionei, prieš eidamas gali apsiprausti, ir nereikės vėl ardyti jau paruoštos kuprinės.

Muilas turėtų būti įdėtas į muilinę. Kitaip tas reikalingas daiktas pridarys ne­malonumų. Nepamiršk dantims valyti še­petuko! Miltelių gali pasiimti. Arba gali iš muilo (jei tai esi bandęs) pasidaryti skiedinio dantims skalauti (to skiedinio nenuryk!).

Jei jau esi tokio amžiaus, kad turi barzdą skusti, nepamiršk ir skustuvo. Barzdai skusti mosties, miltelių ar specialaus muilo gali ir ne­imti. Iš to paties prausimos muilo pasida­rysi „putojančio kremo” barzdai.

Rankšluostis reikalingas. Imk geriau du mažesnius, negu vieną didelį. Kelionėj juos pats išskalbsi.

Jei turi tokius plaukus, kuriuos gali­ma šukuoti, pasiimk nors mažas šukas. Nevaikščiok susivėlęs.

Žiburys ir degtukai. Gali prireikti naktį palapinėj apsišviesti. Turėk nors nedidelį žvakės galiuką. Degtukai dėžutėj greit sulūžta ir, dažniausiai, sudrėgsta. Juos įdėk į nedidelį buteliuką!

Gera turėti ir elektros lemputę. Bet nėra būtina.

Žiburys ir degtukai eina į kuprinės ki­šenes, bet ne į kuprinę, ir ne todėl, kad jie dažniau reikalingi, bet todėl, kad jie yra smulkūs daiktai ir gali pasimesti. Dar jie gali būti įdėti į puodą.

Kam? O gali prireikti. Pasiimk mažą „kišeninę” pirmosios pa­galbos vaistinėlę. Ją pats susiruošk. Ne­pirk jau paruoštos. Bus pigiau ir prisi­taikysi savo reikalams. Įdėk mažą jodo buteliuką, kelių cm. binto, švarios lininės medžiagos gabalą, kokios mostelės nude­gus žaizdą patepti, ir dar šį tą.

Iškylautojui tenka susidurti su 4 nega­lavimais — žaizdelėm (įdūrimai, įdrėski­mai, užgavimai), nudegimais (ir nupliki­mais), peršalimu ir vidurių negalavimu (užkietėjimu ar palaidumu).

Kiekvienu sunkesniu atsitikimu kreip­kis į gydytoją.

Be vaistų būtina turėti dar 3 dalykus: adatą, kiek siūlų susiūti ir siūlų užadyti arba lopą. Be to, prisimink, kad visa turi susisiūti ar susiadyti namie, prieš išeida­mas.

Nereikia per daug prisikrauti.

Šaukštas. Imk paprastą, neilgu kotu, metalinį. Gali jį įdėti į puodą arba į kuprinės kišenę.

Šakutė. Nebloga, jei šaukštas ir šakutė yra vienam daikte. Jie abu turi būti vienoje vietoje. Jie visada turi būti ko švariausi.

Kiti naudingi reikmenys

Reikmenys valyti batams. Iš ryto apžiū­rėk savo kojas ir nuvalyk batus. Batai mėgsta būti valomi ir tepami. Tam rei­kalui paimk nedidelį šepetį, mažą tepalo dėžutę ir vilnonį skudurą.

To komplekto užteks abiem, jei dviese einate.

Šepetį ir tepalą įvyniokite į skudurą. Viską reikia įdėti į kuprinės apačią.

Veidrodėlis. Jei jau skuti barzdą, tai be veidrodėlio neapseisi. Be to, iš ry­to prieš kelionę žvilgtelėti į veidrodėlį iš viso gera — apžiūri ar esi tvarkingas.

Jis turi būti mažas, kad ir 4×5 cm. Yra tokie patogūs metaliniai veidrodėliai, jie nedūžta.

Veidrodėlį dėk kartu su prausimos ar skutimos reikmenimis.

Vieno veidrodėlio iškyloje pakanka keliems.

Minkšta kepurė. Na, o kam ta? Nepapeik. Jei eini su fetra ar šiaip stan­gria kepure, turėsi reikalo tarpais, vaka­re, ruošdamasis, lyjant ar pan. ant galvos uždėti ką minkštesnio.

Kirvukas. Jį paimti, jei iškylau­jant bus progos įsikurti tokioj vietoj, kur be kirvio neišsiversi. Bet ir šiaip dažnai pasikuriant ugnį, degant laužą ar pan. sun­ku be kirvio išsiversti.

Nešioti jį geriausia kuprinėj. Galima ir prie diržo prisitvirtinti. Bet ta­da jis painioja sklandžiai vaikščioti.

Vieno kirvuko pakanka 2—4 iškylau­tojams.

Kirvukas turi būti mažas, smagus. Ir aštrus.

Puodelis. Iškylautojų nuomonės skiriasi — imti ar ne puoduką. Galima, viens sako, pasitenkinti vi­rimo puodu ar katiliuku. O kiti priešta­rauja. Mes pritartume antriesiems: vis tik puodukas praverčia. Tik jis turi būti metalinis, nesurūdijęs, lengvas. Jį nešioti galima kuprinės kišenėje. Kar­tais prisitaiso prie diržo ar prie kuprinės kampo. Bet ne visada tas būtina. Švariau kuprinėje.

Virvė ir virvutė. Virvutės visada prireiks. Virvės — kai kada, labiausia ji reikalinga palapinę statant ar pan.

Virvė gali būti kuprinės kišenėje. Vir­vutę gali, jei tinka, ir prie diržo prisitai­syti.

Foto aparatas. Jis labai labai naudin­gas. Paįvairina ir praturtina kelionės die­nyną.

Aparatą gali nešti (jei jis yra mažas) marškinių kišenėj. Jei nepalankios sąly­gos fotografuoti, jis gali būti kuprinės ki­šenėj arba savo dėkle.

Jei iškylaujate dviese ir turite gerą knygą, jūs esate jau trys. Į iš­kylą nesiimk viso knygyno. Visai pakaks vienos geros knygos. Kada-ne-kada su draugu paskaitysite gerų minčių. Jas ap­mąstysite. Bręs jūsų protas, taurės sie­la. Romanas netinka. Tik balastas. Yra daug gerų knygų.

Knygą nešk kuprinėje ar kuprinės ki­šenėje.

Paros darbotvarkė

Turi savo iškylai gerą tikslą, esi tin­kamai pasiruošęs ir apsirūpinęs reikmenimis. Gali tikėtis sėkmingai iškylausiąs. Bet dar ne viskas. Iškylos pasisekimas ir iškylautojo nuotaika labai sijasi su išky­los darbotvarke. Kaip praleisi dieną, kiek per ją nueisi, kiek padarysi, kaip save aptarnausi ir t. t. — tai visa eilė klausimų, kurie yra lygiai svarbūs.

Diena

Rytą

Kada keltis? Gerai pasilsėjęs galėsi be skriaudos dirbti dieną. Miegoti rei­kėtų 9 valandas. Gultis geriausia prieš 22 val. ar 21.30 val. Tad keltis išeitų rytą 6.30 ar 7 val. Nėra per vėlu. Jei norėsi pamatyti gražųjį rytą, kada vasarą teka saulė, prabusti galėsi ir anksčiau.

Mūsų paprotys, kad vos pra­budęs šoki iš lovos, žinoma, galioja ir iškyloje. Tad vikriai meskis iš guolio. Įdomu, kad kėlimasis duoda visai dienai toną, jei vikriai kelsies — skambesnė bus nuotaika. Juk yra iš žmonių patir­ties apie niurną sakoma, “tur būt, šian­die kaire koja iš lovos išlipo“.

Atsikėlus reikia trupučiuką pavaikš­čioti, kiek pabėgioti. Tai at­silieps visos dienos nuotaikai.

Dabar gali atlikti savo fizinio mankštymosi darbą. Gali, jei, pav. kultivuoji bėgimo, šokinėjimo ar kitą sportą, dabar kiek ilgiau pasimankštinti, visur griežtai prisilaikydamas atitinkamų taisyklių.

Savo guolį išimk iš palapinės, viską sukabinėk, kad iškaitintų saulė (vis vien ar ją matai ar ne) ir išpūstų vėjai.

Tada prauskis. Nakvoti, žinoma, pa­sirenki tokią vietą, kur yra vandens: upelis, ežeras ar bent geras šulinys. Da­bar, prisilaikydamas atitinkamų higienos patarimų, gali tinkamai nusiprausti ar ir išsimaudyti. Praustis turėtumei visas, o ne tik veidą. Jei nėra upės ar ežero, maudyklę gali pats pasidaryti iš šulinio ar šaltinio vandens. Vienu antru kibiru vandens persipilk, pasitrink ir būsi po puikios vonios.

Smagiai gali išsimaudyti ir rasoje. Pa­virtęs ant šono, pasiritindamas kelis kar­tus apsiverti ir visas kūnas yra šlapias. Bet su rasos maudykle taip pat būk at­sargus: 1) žolė turi būti švari, nebuvusi dulkėta, 2) žolėje gali būti kokių gyvių, kurie gali įkąsti arba gali išsigąsti, 3) gali susibraižyti odą ir 4) išvoliodamas žolę, gali savininkui padaryti nuostolių, jei ta žolė yra pievoje. Bet radęs tinkamą ap­linką, visgi pabandyk rasos maudyklių!

Bet maudydamasis neardyk žmonių papročių, jei esi sustojęs netoli žmonių ar sodybų; nesibastyk nuogas.

Maudytis gali: 1) jei tau nėra gydyto­jas uždraudęs ir 2) tik žinomame vande­nyje; kad jis būtų švarus ir kad vieta būtų nepavojinga. Dažnai taip nelaimėn įpuola ir geri plaukikai.

Jei laikaisi taisyklės, kad turi kasdien maudytis, tai tą gali daryti ne būtinai rytą. Niekad nesimaudyk bent 1 val. prieš ir bent 1.30 ar 2 val. po valgio.

Pusryčiai. Būtinai pasidaryk šiltus pusryčius. Išsivirk sriubos, arbatos, ka­vos ar pan. Rytą stipriai pavalgyk.

Pirmiausia, prieš kurdamas ugnį, pa­sirūpink tinkamo kuro ir įkuro. Pasiran­kiok šakelių, medžio gabalų. Juos tvar­kingai susidėk vienoje vietoje. Paruošk puodą su vandeniu virti.

Ugnį kurk tik tokioje vietoje, kur nėra jokio pavojaus sukelti gaisrą: už­degti trobesį, mišką, malkų krūvą, šiau­dus ar pan. Ugnį taip saugok, kaip saugai savo akį! Nekurk ugnies, kur yra aplink ilga žolė, kur yra kadagynų, kur yra durpėta žemė ir pan. Sukūręs ugnį visą laiką prie jos sėdėk, kol galutinai ji nebus užgesinta! Viską pabaigęs, ugniavietę perpilk vandeniu.

Po pusryčių švariai išvalyk visus in­dus, nusiplauk rankas, visai likviduok ugniavietę ir pradėk ruoštis kelionei ar darbui.

Susidėk daiktus; sutvarkyk kuprinę. Tada dar kartą apžiūrėk savo stovyklos vietą ir, jei yra viskas taip, kaip buvo prieš tavo atvykimą, ir jei nėra likę nė mažiausio daiktelio ar sąšlavos, kuri iš­duotų ką nors čia buvus, gali šią vietą apleisti.

Jei esi sustojęs tokioje vietoje, kur netoli gyvena savininkas, ar esi jo prašęs leisti čia apsinakvoti ar, apskritai, netoli yra žmonių, su kuriais susidūrei ar galė­jai susidurti, išeidamas būtinai užeik pa­dėkoti ir atsisveikinti.

Pakviesk šeimininką pažiūrėti, kaip tu palieki savo nakvynės vietą. Jei jis sutiks nuvykti, nueikite drauge ar pa­klauskit jo nurodymų, kaip galutinai su­tvarkyti stovyklavietę. Žinoma, pasitai­kys pakviesti labai kuklių žmonių, ku­rie sakys, kad nereikia nieko tvarkyti. Jei nuo tos pareigos tave atleistų šeimi­ninkas, tai nuo jos negali išsisukti pats.

Atlikęs viską, užsidėk kuprinę, pasi­imk lazdą, leiskis į kelionę. O, palauk, kelinta valanda? 10. Tai normaliai ge­riausias laikas priešpietiniam žygiui

“Skautų aidas” 1935 m.

Redakcijos pastaba – straipsnis parašytas 1935 metais, tad savaime suprantama, kad kai kurie dalykai jau neatitinka mūsų laikmečio galimybių. Išskirti galima kai kurias rekomenduojamo inventoriaus dalis, kaip, kad ant žemės tiesiamas brezentas. Šiomis dienomis tam puikiausiai pasitarnauja kelių centimetrų storio pripučiamas čiužinukas, kuris yra nepalyginamai vertingesnė inventoriaus detalė nei kad brezentas apie kurį čia kalbama. Tačiau didžiąją dalimi čia dėstoma informacija yra aktuali ir ją kiekvienas turistas turi turėti įsisavinęs, bei naudotis ją ruošdamasis kiekvienam žygiui.