trobelės įrengimas

Prieš keletą dienų dalinomės įrašu apie tai, kaip patiems pasistatyti trobelę. Šiandiena dalinamės įrašo tęsiniu apie tai, kaip įsirengti trobelės vidų, kaip patiems pasidaryti jos baldus ir pan.

Pastačius trobelę, reikia jį tinkamai įrengti ir apstatyti. Aiškus dalykas, skau­tai negali nieko pirktis, ką patys gali pa­sidaryti. O pasidaryti tikrai daug gali.

Kada trobelė jau gatava, be abejo, pirmas rūpestis bus jį ir jame laikomus daiktus apsaugoti nuo pašaliečių. Būti­nai reikės įtaisyti kokį nors užraktą. Pirk­tinės spynos padorus skautas, žinoma, nekabins, bet pats ją pasigamins, o pasi­gamins, jei pats nieko nesugebės išgal­voti, žemiau aprašytu būdu. Tuo būdu pagamintos spynos niekas, net ir šalt­kalvis, negalės atrakinti, jei nežinos jos paslapties. Duryse net nebus raktui skylutės.

Šiai paslaptingąjai spynai pasigaminti visų pirma reikalinga maždaug 7×2 cm. lenta. Iš tos lentos išpjaunami du gaba­lai A, kurių ilgis turi atitikti durų plotį. Abiejų gabalų galuose reikia išgręžti po skylutę t. Be to, reikia įsukti, kur pažy­mėta p1 ir p2, du mažus sraigtelius su akutėmis.

1 piešinys

Iš lentos likučių išpjaunami dar šie gabalai:

  • Du gabalai B: 17×7 cm.
  • Du gabalai C: 11×7 cm.
  • Du gabalai D: 25×7 cm.
  • Keturi gabalai E: 7×3 cm.

Gabalai B ir C prišriūbuojami prie durų staktos iš vidaus pusės, kaip atvaiz­duota 2 brėžinyje (fig. 2). Kad susidarytų didesnis tarpas, tarp B ir C gali būti pri­dėta kartono.

Gabalai D ir E prišriūbuojami prie durų, taip pat iš vidaus pusės (3 brėži­nys — fig. 3). Tarp D ir E taip pat gali­ma pridėti kartono.

Paskui gabalai A įdedami į savo liz­dus (DE) ir prišriūbuojami prie durų taip, kad galėtų laisvai suktis aplink tašką t, ir kad galai iš vienos pusės išlįstų ko­kius 7 cm, už durų krašto.

Lizdai DE įtaisomi tokiame aukštyje, kad, kada durys yra uždaros, jas būtų galima atidaryti, jei skersiniai bū­tų žemutinėje padėtyje A1, ir nebūtų galima jų atidaryti, jei jie būtų aukštutinėje padėtyje A2 (3 bis brėžinys — fig. 3 bis). Paskutiniu atveju skersiniai, pakilę į lizdus CB, užvelkiuoja duris.

Dabar reikia taip padaryti, kad, kada išeini iš trobelės ir uždarai duris iš lauko pusės, skersiniai automatiškai pereitų iš padėties A1 į padėtį A2 ir du­rys užsivelkiuotų iš vidaus.

Tam pasiekti iš storos vielos pasidir­bamas prietaisas F (4 brėžinys — fig. 4). Tai tarsi raidė U su dviem kūkeliais S ir T, užlenktais stačiu kampu (S yra ilges­nis, T — trumpesnis).

Tas prietaisas pritaisomas prie F (5 brėžinys — fig. 5) su „prabajais“.

6 brėžinyje (fig. 6) smulkiai parodo­ma, kaip tai padaroma.

Kada skersiniai yra padėtyje A1, kūkelis T laikos už sraigtelio ake­lės p2, kuri įtaisyta skersinyje A (žiūrėk aukš­čiau). Kūkelis S, kuris yra daug ilgesnis, turi būti išsikišęs už durų krašto ir jo ilgis turi būti apie 2 cm. didesnis už durų storį (6 brėžinys — fig. 6).

Viela I nutiesiama tarp skersinių A, pasinaudojant sraigtelių akelėmis p1 ir p2, paliktomis tam tikslui (5 brėžinys — fig. 5).

Po to prie viršutinio sraigtelio pritai­soma storos gumos juostelė L. Kitas gu­mos galas pritaisomas prie taško O. Pa­dėtyje A1 guma bus įtempta.

Kada darysi duris, vielos F kūkelis S (6 brėžinys — fig. 6) atsimuš į durų stak­tą ir bus atstumtas.

Tuo pačiu laiku kūkelis T atsipalaiduos iš sraigtelio skalės p2, o skersiniai traukiami gumos, iš padėties A1 pereis į padėtį A2, kur ir laikysis. Tokiu būdu durys neatidaromai užsidarys.

Dabar reikia išspręsti klausimą, kaip atidaryti iš lauko šitaip užsidariusias duris.

Aišku, kad, jei taškas O (5 brėžinys — fig. 5) staiga nusileistų, guma L atsi­leistų ir skersiniai, savo pačių svorio trau­kiami, nukristų į padėtį A1. Vadinasi, rei­kia surasti priemonę, kuri būtų nere­gima iš lauko pusės ir su kurios pagalba būtų galima nuleisti žemyn tašką O. Tą galima šitaip padaryti.

Reikia paimti seną plokščią kokių 60 cm. ilgio liniuotę R. Joje reikia padaryti lizdą G ir į jį ją įdėti (visai kaip buvo įdėti skersiniai A į lizdus DE, žiūrėk 7 brėžinį — fig. 7).

Taškas O bus pačiame liniuotės gale, prie kurio ir bus pritaisyta guma L (gu­ma gali būti prikalta arba kitaip kaip pritaisyta).

Dabar reikia paimti kokių 12—13 cm. ilgio spyruoklės gabalėlį (čia tiks ir ža­dinamojo laikrodžio spyruoklė). Nuo spy­ruoklės dalių, pažymėtų skersiniais brūkš­niais 8 brėžinio (fig. 8) viršutiniame pie­šinyje, nuimama grūstis (užgrūdinimas), paskui viename spyruoklės gale iškala­mos skylutės v, o antras galas užlenkiamas į kūkelį c.

Ši spyruoklė prišriūbuojama prie r dviem sraigteliais. Paskui kūkelis C įtai­somas į keturkampę, liniuotėje R peiliu­ku išdrožtą skylutę.

Guma tada yra įtempta ir laiko du­ris uždarytas.

Visa tai aiškiai parodyta 9 brėžinyje (fig – 9).

Jei spyruoklė r išeina iš keturkampės skylutės, liniuotė R, savo svorio ir gumos traukiama, krinta žemyn ir atsiduria padėtyje, kuri yra punktyru pažymėta 7 brėžinyje (fig. 7). Taškui O nusileidus že­myn, guma atsileidžia, ir durys atsidaro.

O dabar sekite visą paslaptį: duryse yra padaryta mažytė skylutė i (9 brėžinys — fig. 9), pro kurią galima tik adatą įkišti.

Įkišęs pro šitą skylutę adatą, gali at­stumti spyruoklę r. Tada ir durys atsi­darys.

 

2 piešinys

Skylutė visaip slepiama, maskuo­jama.

Prieš išeinant iš trobelės, spyna, žino­ma, „užtaisoma“.

Turint užraktą durims, galima susirū­pinti ir trobelės apstatymu. Trobelės baldai ir papuošimai, kaip jau buvo sakyta, turi būti pačių skautų darbo.

Piešinyje atvaizduoti krėslai ir kė­dės trobelei. Juos taip lengva padaryti, kad neduodu jokių paaiškinimų.

3 piešinys

Sekantis piešinys rodo stalą, kurį taip pat labai lengva pasidirbti. Į D (į skylutes E ir F) įtaisomos stalo kojos A ir B. H ir K — skersiniai, kurie susikryžiuoja po stalu. C – galinis skersinis, o G skersinis, kuris per vidurį sujungia galinius skersinius C.

4 piešinys

Sekančiame piešinyje pavaizduota lova. Čia noromis ne noromis tenka vieną dalyką pirktis – spyruoklinį čiužinį. Baldaki­mo, žinoma, galima ir visai nedirbti. Ta­čiau, reikia pažymėti, lovos mūsų gady­nėje eina iš mados, — jos vis dažniau pa­keičiamos patogesniais spyruokliniais čiužiniais ant kojelių. Gal tokius čiužinius labiausiai ir tiktų įsigyti trobelei. Jie nėra ypatingai brangūs. Užklojus gražiu kilimu, dienos metu jie puikiausiai ga­lėtų eiti ir sofų, kanapų pareigas ir žy­miai papuoštų trobelę.

5 piešinys

Trobelėje būtinai turi būti židi­nys. Ilgais žiemos vakarais jis suteiks ne­paprastai daug malonumo ir nuolat pri­mins malonųjį stovyklos laužą. Kaip jis daromas, jau buvo papasakota straips­nyje „Kaip patiems pasistatyti trobelę“. Apie jo įrengimą, papuošimą ir bendrą išvaizdą galima dar šiek tiek spręsti ir iš piešinio.

6 piešinys

Įrengta trobelė turi atrodyti maždaug kaip atvaizduota piešinyje.

7 piešinys

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia