Šiltą vasaros dieną kiekvieną traukia pasimaudyti. Maudymasis yra sveikas, jis yra geriausia priemonė kūnui užgrūdinti, jei tik žiūrima higienos reikalavimų.

Maudymosi higiena

  1. Pradėk maudytis, kai temperatūra nežemesnė 18° C. Iš karto pradėk nuo 1½ — 2 min. maudymosi, ir tik pridėda­mas po ½ — 1 min. pasiek 10 — 15 min. laiką. Geriausias rodiklis, kad pakanka būti vandenyje, yra savijauta. Nuovargis ar drebulys yra ženklas, kad metas nu­traukti maudymąsi. Išėjus iš vandens sau­sai ištrink odą rankšluosčiu ar delnais ir šilčiau apsivilk.
  2. Maudytis galima vieną kartą per dieną. Pakartotinas maudymasis labai iš­semia organizmą. Negalima besimaudant daryti pertraukas — išeiti iš vandens ir sušilus vėl maudytis.
  3. Neik į vandenį, kol širdis smarkiai plaka arba kvėpavimas pagreitintas (pav., jei prieš tai bėgai). Tas gali būti labai pavojinga. Bet suprakaitavęs gali eiti į vandenį, tik žiūrėk, kad pulsas ir kvėpa­vimas tuo laiku būtų visai ramus. Pulsui ir kvėpavimui sutvarkyti pakanka 10 — 15 min. poilsio.
  4. Eiti į vandenį reikia iš karto, o ne pamažu, nes taip gali greičiau peršalti. Bet tie, kurių širdis silpna, neturi stai­giai pulti į vandenį.
  5. Maudykis ne anksčiau, kaip 1½ — 2 val. po stipraus valgio (pav., pietų). Po lengvų pusryčių gali maudytis palaukęs 30 — 40 min. Maudytis visai nevalgius (pav., iš ryto) nepatartina, nes išalkęs or­ganizmas neturi pakankamai jėgų ir toks maudymasis jį dar labiau vargina.
  6. Vandeny nestovėk nejudėdamas. Ju­dėjimas gina nuo peršalimo ir kelia ge­rąją maudymosi įtaką.
  7. Kuo šaltesnis vanduo, tuo greičiau baik maudytis, vos pajutęs pirmąjį dre­bulį. Jei krečia drugys prieš einant į van­denį — padaryk kelis gimnastikos jude­sius ir energingai ištrink odą.
  8. Nors gerai mokėtum plaukti ir bū­tum stiprus, vis vien niekados nesimaudyk vienas ir gilioj vietoj, nes gali ištikti tokia nelaimė, kad be kito pagalbos ne­galėsi išsigelbėti.
  9. Kai maudosi didesnis būrys, tai vienas arba du geresni plaukikai turi būti krante, kad galėtų pa­dėti, jei kas nors pradėtų skęsti. Besimaudantiems turi būti griežtai uždrausta išeiti iš pažymėtų nepavojingos vietos ri­bų. Šios tvarkos laikytis visu griežtumu. Be to, turėtų būti čia pat valtis pagal­bai teikti.
  10. Pasimaudžius gerai ištrink odą rankšluosčiu arba nors delnais ir, jei dar šalta, greit pavaikščiok arba pabėgiok.

Plaukiojimas ant krūtinės (a la brass)

Yra įvairių plaukiojimo būdų, bet iš jų, dėl savo gerų privalumų, la­biausiai tinka pramokti šis būdas.

Kūnas guli vandeny ant krūtinės, kiek galima horizontaliai. Kūnas visas paner­tas ir tik galva iki smakro kyšo iš van­dens.

Išeities padėtis (pieš. 1). Rankos ištiestos į priekį, delnais žemyn, nykščiai liečiąs. Kojos ir padai irgi visai ištiestos ir suglaustos. Galva iškelta iš vandens iki smakro, nereikia jos kelti per aukštai, nes tada kūnas persilenktų per juosmenį.

Išeities padėtis
Išeities padėtis

Ši išeities padėtis, nežiūrint jos tai­syklingumo, turi būti plaukikui laisva ir nė vienas raumuo neturi būti be reika­lo įtemptas. Iš šios padėties plaukikas padaro eilę judesių, atliekamų per tris taktus (trimis skaičiais) ir vėl grįžta į ją ir gali toje padėtyje padaryti 1 — 2 sekundžių išlaikymą, pauzę.

Rankų judesiai. Rankos daro judesius per visus tris taktus. Taktu viens rankos iš išeities padėties skėčiamos į šalis ir nesiekiant pečių linijos pradedamos lenkti per alkūnes. Delnai galima kiek palenkti, nykščiais žemyn (pieš. 2). Kitas judesys daromas taktu du. Rankos dar tebelenkiamos per alkūnes, kurios tuo pat metu pritraukiamos prie krūtinės iš šonų. Ran­kų riešai, padarę pusračius, suvedami po smakru ir ten laikomi delnais žemyn, nykščiai liečiasi. Per abu tuos judesius rankų riešai išbrėžia figūrą panašią į širdį.

Taktas viens
Taktas “viens”

Paskutinis tebelaikomos – trys – rankos, tebelaikomos suglaustos, greit išmetamos į priekį, į išeities padėtį, tik jokiu būdu neiškeliamos iš vandens.

Kojų judesiai vienu skaičiumi atsilie­ka nuo rankų. Tik į taktą du kojos pra­dedamos lenkti vienu kartu per kelius ir dubenį ir pritraukiamos į priekį plačiai praskiriant kelius. Per tą judesį padai te­bėra suglausti ir liečiąs vidaus briauno­mis. Į judesio du pabaigą kojų padėtis pa­naši į tą, kuri būna pritūpus.

Judesys du yra prisirengimas taktui trys, kuris yra svarbiausias pasistūmėji­mo į priekį judesys. Bet prieš tą taktą kojos turi atlikti dar vieną, atrodytų, ne­žymų, bet labai svarbų judesį. Būtent, pa­dai, palikdami suglausti kulnimis, turi pla­čiai praskėsti pirštus ir prisitraukti prie kūno. Šiam judesiui atlikti tarp taktų du ir trys įvedamas papildomas taktas ir.

Po šio parengiamojo jude­sio atliekamas judesys tak­tu trys. Kojos išskėstos į ša­lis ir, energingai ištiesiant sulenktas per kelius ir du­benį kojas, į vandenį pada­romas greitas ir energingas smūgis, atsispyrimas. Tas smūgis atliekamas, daugiau­sia, padų ir šlaunių vidaus pa­viršiumi. Per pirmąją šio ju­desio dalį kojos turi kryptį atgal ir į šalis, paskiau eina atgal ir, pagaliau, užbaigoje, kojos ir pirštai ištiesiami ir eina į vidų, kur suglaudžia­mi, kaip buvo išeities padė­tyje (pieš. 3).

taktas trys
Taktas “trys”

Peržvelgsim pavienius ju­desius. Pirmojo rankų jude­sio tikslas yra, viena, palai­kyti kūno lygsvarą vande­nyje prieš pradedant sun­kesnį lygsvaros atžvilgiu ko­jų judesį per taktą du ir, antra, padėti kūnui kiek pa­sistūmėti į priekį.

Rankų riešų judesys, atliekamas tak­tu du, turi kaip tik šį pasistūmėjimo tiks­lą. Judesiai taktams viens ir du ranko­mis atliekami iš lengvo, beveik be įtem­pimo. Taktas trys rankų atliekamas stai­giai, bet irgi be perdėto įtempimo.

Visi trys judesiai turi savaime pereiti vienas į kitą ir pauzės, pertraukos, tarp atskirų taktų visai neleidžiamos. Judesys trys rankomis būtinai turi būti atliktas greičiau, kaip to pat takto kojų jude­sys, nes yra netoks sudėtingas.

Kojų darbui taktas du yra vien tik parengiamasis ir už tai tas judesys turi būti atliktas ypatingai lengvai ir taisyk­lingai, nes kitaip kojų paviršius padarys didelį pasipriešinimą vandeniui ir beveik visai sustabdys kūno judėjimą į priekį. Čia pažymėtina, kad plačiai praskirti keliai yra mažesnė kliūtis vandeniui, ir priešingai, blogiausia padėtis bus kojas prisitraukti į priekį suglaustas, nes tada jos padarys srovei didžiausią atsparą.

Taktas du
Taktas “du”

Atliekant judesį du žiūrėti, kad kū­nas būtų padėtas visai laisvai, nepersi­lenkęs per juosmenį ar pan. Jei judesys atliktas teisingai, tai pečiai, nugara ir ko­jų padai yra vienoje plokštumoje (pieš. 4), ir kuo arčiau prie kūno bus pritraukti padai, tuo geriau.

Peržiūrėkime dažniausiai pasitaikan­čias klaidas, kad išmoktume jų iš pat pra­džios vengti.

Rankų judesių klaidos:

  1. Per greitas atlikimas rankomis ju­desio viens.
  2. Per taktą viens rankos užvedamos už pečių linijos.
  3. Rankos suvedamos ne horizontalėje plokštumoje, bet giliau po savim — tas padaro kliūtį.
  4. Atmetimas per visus judesius rankų riešų į viršų, žemyn arba atgal.
  5. Per didelis rankų sulenkimas alkū­nėse pirmojo takto metu.
  6. Atkišimas alkūnių į šonus arba per ­didelis jų priglaudimas prie kūno takto du pabaigoje.
  7. Per greitas išskėtimas rankų į šalis užbaigus judesį trys (išlaikymo nevykdy­mas).
  8. Padarymas pertraukų tarp trijų taktų, kurie visi turi būti atlikti kaip vie­nas nepertraukiamas judesys.

Kojų judesių klaidos:

  1. Per taktą du pėdos nesiliečia vidaus briaunomis arba pritraukiamos su iš­skėstais galais (pirštais).
  2. Kojos pritraukiamos į priekį per- staigiai, su trūkčiojimais.
  3. Keliai per mažai praskiriami, tuo pa­daroma kliūtis srovei ir atsispyrimas iš­eina neteisingas.
  4. Po pritraukimo kojos sulaikytos pauzei, nors turėtų tuoj pereiti į kito ju­desio atlikimą.
  5. Taktas trys atliekamas kojomis iš­tiesiant jas iš karto atgal, o ne į šalis, kaip reikalinga.
  6. Kojos per mažai praskiriamos į šalis.
  7. Kojos nesimetringai atlieka judesį.
  8. Kojos judesį trys atlieka nepakan­kamai ryškiai ir energingai.
  9. Ištiestos kojos nesuglaudžiamos.

Pabrėžtina, kad taktas trys turi būti atliktas staiga ir su jėga. Negalima pa­sitenkinti tik pirminiu truktelėjimu, bet reikia visą judesį iki pat galo atlikti su nepaliaujama jėga. Priešingu atveju atsi­spyrimo efektas menkėja, greitis nyksta, plaukikas negali padaryti pauzės išei­ties padėtyje ir be pertraukos turi pra­dėti naują judesių seriją, o tas pradedančiam plaukikui, dar nevisai apsipratu­siam su judesių eile, yra labai sunku.

Atsispyrimas kojomis turi būti atlie­kamas ne gilyn, nes tada kūnas kiekvie­ną kartą kiek iššoktų iš vandens, bet tas atsispyrimas turi būti horizontalėje plokš­tumoje ir plaukiko kūnas turi slinkti į priekį tiesia linija, lygiagrečia su van­dens paviršiumi.

Prieš mėginant plaukti vandenyje rei­kia gerai išmokti ir išstudijuoti visus ju­desius dar sausumoje. Rankų ir kojų ju­desiai turi būti išmokti dar krante, nes vandenyje nėra kada jų mokytis nuo pat pradžios ir atminti jų eilę.

Įdomu, kad tie, kurie iš anksto gerai išmoko visus plaukiojimo judesius, labai dažnai vandenyje jau per pirmą arba ant­rą pamoką pradeda plaukti be kitų pa­galbos.

Mokantis plaukti pradžioje naudinga vartoti plūdes. Jos palengvina laikyti kūną vandens paviršiuje ir įgalina pama­žu įprasti taisyklingai derinti plaukioji­mo judesius.

Šis plaukiojimo būdas — a la brass — yra bene mažiausiai varginantis ir užtat tinka didesnį galą plaukti. Gera jo sa­vybė yra ta, kad akys apžvelgia didelį plotą priešakyje.

Lygus ir ramus judesių pobūdis lei­džia lengvai reguliuoti kvėpavimą ir ne­siskubinant plaukti beveik be nuovar­gio. Be to, vėsesnę arba vėjingą dieną tas būdas geras tuo, kad visas kūnas pa­nertas vandenyje ir užtai mažiau junta vėją.

Galop, skęstančių gelbėjimui šis bū­das turi daugelį labai vertingų ir nepa­vaduojamų privalumų.

“Skautų aidas” 1931 nr. 11

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia