Baidarė krante

Žemiau aprašytoji baidarė — dvivietė, 4,5 m. ilgio, 75 cm. pločio, 25 cm. aukščio, išlaiko 200 kg. svorį

Bendros pastabos darant baidarę

Baidarę dirbti geriau dviese. Darbui reikia parinkti tin­kamą vietą, gerai įsiskaityti ir suprasti baidarės konstrukciją ir turėti maždaug dvi savaites laisvo laiko. Dirbti reikia atsargiai, apgalvotai, nes dažnai mažas neapsi­žiūrėjimas yra didelio nepasisekimo priežastimi.

Baidarės dalių paaiškinimas, medžiaga ir įrankiai

Baidarė sudaryta iš medinių griaučių, aptrauktų nepra­leidžiančiu vandens apvalkalu arba paprasta linine drobe, nu­dažyta aliejiniais dažais. Griaučiai susideda iš šių dalių:

Špantai — baidarės šonkauliai (skersiniai). Šioje baidarėje yra jų trys. Jiems reikalinga 1,5 cm. storio uosinė lenta, kurios plotas nemažiau 2000 cm² (1 m. ilgio, 20 cm. pločio). Špantų išmieros ir forma parodyta brėžinyje.

Števniai — baidarės priešakis ir užpakalis. Reika­linga uosinė lenta 80 cm. ilgio, 20×1,5 cm. Forma ir išmie­ros brėžinyje.

Grotelės — dvi reikos, jungiančios števnius ir špantus, sudaro baidarės dugną. Dvi pušinės lentos 5 m. ilgio, išobliuotos iki 3×1,5 cm. (Br. 1 ir 2-A). Skersinėms lentelėms reikalinga pušinė lenta 1,60 m. 14×1 cm. Iš jos padarome 8 lenteles po 40 cm. ilgio, 6×1 cm. (Br. 2—B).

Išilginės šoninės reikos (lystės) — 6 (kiekvie­nam šone po 3) 5 m. ilgio, 1,5×2 cm. lystės, jungiančios števnius ir špantus. Vienas šonas apvalus. (Br. 1 ir 2-A). Jas išpjauname iš pušinės, be šakų, lentos, arba perkame jau išplautas, ir kiek reikia nuobliuojame.

Falšbortas — sudaro baidarės angą. Jis susideda iš vidurinio ir išorinio falšborto. Prie vidurinio falšborto tvirti­namas apvalkalas. (Br. 1). Reikalinga pušinė 2,5 m. ilgio, 6×2,5 cm. lenta, kurią išilgai perpiaunam pusiau ir suploninam iki 2,5×2 cm. Išoriniam falšbortui reikalingos dvi uosinės lentos 2,5 m. ilgio, viename gale 7 cm. pločio; kitame 5 cm. ir 1 cm storio (Br. 2-A, Br. 1). Išorinis falšbortas apsaugo sėdinčius baidarkoje nuo bangų taškymo.

Kilis — reika baidarkos apačioje, einanti nuo števnio iki števnio (Br. 1. Br. 2-A). Reikalinga pušinė lenta 4,30 m. ilgio 2×3 cm. Kilis apsaugo baidarkos apvalkalą nuo trinimosi į upės dugną užvažiavus ant seklumos.

Geležiniai kampeliai reikalingi špantų dalių su­jungimams. Viršutinių špantų kampų sujungimams reikia 12 kampelių stačių, 1,5 cm. pl. ir 1 mm. storio. (Br. 1). Jie yra vartojami langų rėmų sujungimams. Žemutiniams kampams taip pat 12, bet bukų (Br. 1). Juos užsakome pas kalvį.

Baidarių šonkaulių forma
Šiame brėžinyje parodyta števino ir trijų špantų (baidarės šonkaulių) forma ir išmieros. Pirmiausia reikia iš popieriaus padaryti pagal tuos brėžinius tikro didumo iškarpas ir nubraižius lentoje, išpjauti.

Baidarės dalių sujungimams naudojami geležiniai sraigtai (šrubeliai). Reikalinga jų maždaug:

  • 4 cm. ilgio — 6 št.
  • 3 cm. ilgio — 31 št.
  • 2,5 cm ilgio — 54 št.
  • 2 cm ilgio — 40 št.
  • 1,5 cm ilgio —100 št.

Be to, 2 varžtai su varžeklėmis 5 cm. ilgio, 0,5 cm. storio ir drobei prikalti mažų viniukų plačiom galvutėm apie 200 gr.

Reikalingiausieji įrankiai –  pjūklai, oblis, leistuvas, plaktu­kas, atsuktuvai, replės, grąžtai, rašpilis, pielyčios medžiui ir geležiai, yla, 2 teptukai ir medinis kampainis.

Dalių ir griaučių darymas

Špantai — arčiau prišakio pažymėtas Nr. 1, vidurinis Nr. 2 ir užpakalinis Nr. 3 (Br. 2-A. Br. 2-B.). Špantų forma ir išmieros parodytos br. 1. Kiekvienas špantas susideda iš 4 dalių. Iš storesnio popierio pagal brėžinį padarę kiekvieno španto dalių šablonus, nupaišom juos ant jiems skirtos lentos taip, kad medžio sluoksniai eitų išilgai španto dalių. Ypač tiksliai reikia perpaišyti ir išpiauti dalių galus (sujungimo kampus). Atskiras, jau išpjautas dalis jungiame geležiniais kampeliais. Kiekvienam kampui sujungti reikia dviejų gele­žinių kampelių ir 8 sraigtų 1,5 cm. ilgio. Kampelio skylutes reikia praplatinti, kad gražiai įlįstų sraigto galvutė. Kaip reikia dėti kampelius, kad sraigtai nesusikirstų — įsižiūrėkite į br. 1. Kiekvienam sraigtui reikia išgręžti medyje atitinkamą skylutę. Jei sraigtas sunkiai įsisuka, atsukite jį ir praplatinkit skylutę, nes dažnai pasitaiko, kad sraigtai nusisuka (nulūžta).

Števniai — abu yra vienodos formos (br. 1.) Kaip ir špantų dalis, nubrėžtame jo formą (pažymėję ir rutuliukus) ant lentos taip, kad medžio sluoksniai eitų kaip pažymėta brėžinyje.

Grotelės ir jų sujungimas su števniais ir špantais – Nuo grotelių priklauso visas baidarkos tikslumas, todėl apra­šytą darymo būdą prisilaikykit.

Padarytas grotelių reikas sudedame plokšmėm ir vidury suveržiam jas laikinai dviem sraigtais. Ilgį sumažiname iki 4,2 m. Pažymime skersine linija jų vidurį, tai bus španto Nr. 2 vieta. Nuo vidurio į galus atstume 105 m. brėžiame tokias pat linijas, šp. Nr. 1 ir Nr. 2 vietos. Reikų galuose, po 15 cm. nuo jų galų, išgręžtame per abi reikas skyles 0,5 cm skersmens. Tuo pačiu grąžtu išgręžtame skyles števniuose, pažymėtas raide a. Praskėčiame reikų galus ir įspraudžiame jų tarpan števnius taip, kad visos trys skylės sutaptų. Prakišame varžtus ir stipriai suveržiame varžekliu. Varžto galvelė ir varžeklis perpus turi būti įleistas į reikas. Varžto išsikišusią dalį nupiaunam. Dabar atleidžiame laikinus sraigtus ir atsargiai oblių ar peiliu nusmailiname reikų galus. Dar nuo reikų galų 6 cm. atstume įsukame po 3 cm. ilgio sraigtą. (Br. 8 Br. 2-A). Tarp grotelių įspraudžiame špantą Nr. 2, pastatome jį į skersine linija pa­žymėtą vietą ir tvirtiname 3 cm. sraigtais iš kiekvieno šono po vieną (Br. 1). Tą patį darome su špantais Nr. 1 ir Nr. 2. (Br. 1). Dar 32 cm. atstum. nuo grot. reikų galų įsukam 4 cm. sraigtą, sutraukti grot. į vidų.

Baidarė
Baidarė yra lengva valtelė, kurios mediniai griaučiai aptempti nepraleidžiančia vandens drobe. Kaip matome, vietos joje yra dviem žmonėm, kurie sėdi ant dugno, veidu į tą pusę, kurion plaukia. Iriasi irklu, turinčiu lopetėles abiejuose galuose. Brėžinyje parodyta viršuj — baidarė ir jos griaučiai iš viršaus, apačioj — griaučiai iš šono. Vidury duoti detalių brėžiniai. Jų paaiškinimas tekste.

Špantų Nr. 1 irNr. 3 pritvirtinimas prie števnių

Patikrinę šp. Nr. 1 statmenumą su grotelėmis, tarp jo vir­šutinės dalies vidurio ir števnio išpiovos įspraudžiame atitin­kamo ilgio, 2,5×1,5 cm. storio vadinamą viršutinę vidurinę reiką (Br. 1 ir br. 2-A). Prie števnio tvirtiname sraigtus 4 cm. ilgio, o prie španto dviem sraigtais po 3 cm. ilgio. Taip pat prijun­giame šp. Nr. 3 prie užpakalinio števnio.

Špantų sujungimas su viduriniu falšbortu. Vidurinio falšborto reikų vidurius laikinai pritvirtiname 4 cm. ilgio sraigtais prie šp. Nr. 2 viršutinės dalies, 11 cm. atstume nuo kraštų (Br. 1). Patikrinę šp. Nr. 2 statmenumą su grotelėmis, laikinai pritvirtiname falšborto reikas prie šp. Nr. 3 10 cm. atstume nuo kraštų 4 cm. sraigtais. Tarp vid. falšborto galų. 15 cm. nuo šp. Nr. 3 įspraudžiame atitinkamo ilgio lentelę 2,5×2 cm. Ją pritvirtiname prie reikų galų 4 vinim (po du kiekviename gale). Falšborto reikų galus prie šp. Nr. 1 suvedame kampu ir 5 – 6 cm. atstume už šp. Nr. 1 juos suleidžiame suverždami tarp savęs 3 cm. ilgio sraigtu.

Išilginių šoninių reikų sujungimas su špantais ir števniais. Nuo gero šoninių reikų pritvirtinimo priklauso visas bai­darkos stiprumas ir graži jos forma. Ypač rūpestingai turime jas pritvirtinti (prileisti) prie števnių.

Iki šiol padarytus griaučius apverčiame grotelėmis aukš­tyn, padedame ant lygios vietos (grindų ar ilgo stalo). Pirmiau­sia tvirtiname žemutinę porą (arčiau grotelių) prie šp. Nr. 2 sraigtais 2,5 cm. ilgio. Dabar tvirtiname prie števnių. Reikų galus prilenkiam prie števnių ir tarp šp. Nr. 1 (Nr. 3) ir štev­nio surišam tarp savęs virve. Virve sutraukiame reikas į vidų, kol gaunasi gražus prišakio ar užpakalio išlinkimas. Virvė pa­silieka iki galutinai baigsime reikų tvirtinimą. Prilenkdami rei­kas turime žiūrėti, kad jos nenušoktų (nenuslystų) nuo savo vietų špantuose Nr. 1 ir Nr. 3. Reikų galus reikia nusmailinti, t. y. prileisti prie števnių šonų. Tai padaryti patogiausia labai aštriu peiliu, kurio vienu piovimu nusmailinamas ir nupiauna­mas nereikalingas reikos galas. Pritvirtiname kiekvieną reiką prie števnio dviem sraigtais 2,5 cm. ilgio. Dabar tvirtiname reikas prie špantų Nr. 1 ir Nr. 3. Neatleidę virvės. įspraudžiame šalia jos atitinkamo ilgio lentelę 2×2 cm., prie kurios galų, kaip ir prie špantų pritvirtiname reikas dviem sraigtais po 3 cm. ilgio (Br. 2—B.). Jei gauname nesimetrinį reikų didumą, reikia storesnę (kuri mažiau išlinkus) atsargiai suploninti. To­kiu pat būdu tvirtiname kitas reikų poras. Tik viršutinę porą ne tarp savęs tvirtiname lentele, bet prie vidur, viršut. reikos. Viršutinei porai reikų įlenkimo į vidurį nedarome, tik sumažinam išlenkimą į lauką.

Griaučių dažymas

Į baidarkos dažymą reikia atkreipti ypatingą dėmesį, nes dažymas apsaugo medį nuo puvimo, geležį nuo rūdijimo, drobę nuo praleidimo vandens, ir teikia baidarkai gražią išvaizdą. Neaptraukti drobe griaučiai dažomi du kartus. Pirmą kartą medinės dalys dažomos skystais aliejiniais geltonais dažais, be sikatyvo, o geležinės dalys (kampeliai, sraigtų galvutes) alie­jiniais suriko dažais irgi be sikatyvo. Suriko dažai yra sunkus raudonos spalvos milteliai. Viską dažome kuo ploniausiu sluogsniu. Po 2 – 3 dienų, kai jau dažai gerai išdžiuvę, dažome antrą kartą tamsesniais ir tirštesniais dažais su sikatyvu. (1000 gr. pokosto — 100 gr. sikatyvo), bet irgi stengtis dažyti kuo ploniausiai.

Kol džiūsta griaučiai galima daryti kitas reikalingas dalis ir paruošti drobę.

Kilis. Kadangi kilis galutinai pritvirtinamas prie baidarkos aptraukus ją drobe, tai jį reikia iš anksto pritaikinti prie griaučių. Reikia išgręžti skyles sraigtams kilyje ir špantų žemutinių dalių viduryse. (Br. 1).

Drobė. Naminė drobė, kuri, aliejiniais dažais nudažyta, darosi nepraleidžianti vandens. Drobė turi būti tanki, vidutinio storio ir lygi. Reikia dviejų gabalų po 5,5 m. ilgio, plotis dažniausiai būna 73 cm. Tuos gabalus susiuvame šonais; siūlė 1,5 cm. pločio. Šlapią, bet gerai nugręžtą drobę užde­dame ant kilio taip, kad siūlė eitų išilgai jo. Drobę laikinai prikalame prie kilio viniukais taip, kad vėliau juos galima butų lengvai ištraukti nepagadinus drobės, išdžiūvusius nuo dažų griaučius apverčiame aukštyn grotelėm, uždedame ant jų drobę su kiliu, kurį laikinai pritvirtiname prie špantų ir števnių. Griaučius apgaubiam drobe ir apverčiam kiliu žemyn. Stipriu siūlu (šniuru) sutrauktam drobės kraštus vir­šum griaučių. Drobės tvirtinimą pradedam nuo vidurio, t. y. nuo šp. Nr. 2. ir tvirtindami drobę prie falšborto, einam prie užpakalinio števnio Laikinai pritvirtintą falšbortą atlei­džiame prie šp. Nr. 2 ir tarp jo ir španto prakišam drobę, kurią stipriai įtempę, galutinai pritvirtinam falšbortą prie šp. Nr. 2. Drobe aplenkiam falšbortą ir prikalame ją (gerai įtempę) viniukais prie vidurinio falšborto lauko pusės (Br. 1). Kartais neužtenka drobės pločio prie šp. Nr. 1., tai trūkumą priduriam gabalais, nupjautais nuo drobės kampų galuose. Taip pat tvirtiname drobę prie šp. Nr. 3. Toliau prikalame ją prie vidurinės viršutinės reikos (Br. 4). Neužbaigę tvirtinimą prie užpakalinio števnio pereinam vėl prie vidurio ir einam prie priešakinio števnio. Nebaigiam ir su priešakiniu števniu. Nuimame laikinai prikabintą kilį ir įtempę drobę išilgai siūlės, prie števnių, toje vietoje, kur prasideda užsilenkimas į viršų, prikalame siūlę. 3 — 4 cm. iki siūlės prikalimo vietos apkar­pome siūlę žirklėmis, bet visai jos nenupiaunam (gaunasi liežuvėlis. Br. 7). Tada vieną drobės pusę, gerai įtempę ap­gaubiam števnį ir prikalant viniukais prie šono; nereikalingą dalį nupiaunam. Kitą drobės pusę tvirtiname kaip parodyta Br. 3

Siūlę (liežiuvėlį) prilenkiam prie stevnio prišakio ir pri­kalame. Prie prišakinio števnio drobė tvirtinama taip pat. Susidariusios ant drobės raukšlės, kuomet ji išdžiūsta ir nu­dažius ją — dingsta, jei buvo nedidelės.

Drobės dažymas

Paprasčiausias būdas drobę padaryti nepraleidžiančią vandens, yra nudažyti ją kelis kartus plonais sluoksniais alie­jiniais dažais. Yra kitas būdas: karštas mišinys 1000 gr. po­kosto, 200 gr. sikativo, 100 gr. parafino ar stearino ir kokios nors spalvos dažų miltelių. Dažoma minkštu teptuku 2 — 3 kar­tus. Kiekvieną kartą nudažius, reikia duoti dažams gerai išdžiūti, nes storas sluoksnis neišdžiūvusių dažų vandenyje nusilupa.

Galutinis baidarkos užbaigimas

Išorinio fašiborto lentas, platesniu galu į priešakį, prideda­me prie vidurinio falšborto lauko puses, pridengdami drobės tvirtinimą (Br. 1). Kiekvieną išorinio falšborto lentą pritvirtiname 4 sraigtais 2,5 cm. ilgio. Gražiai suleidžiame platesnius galus, sutvirtindami tarp savęs 2 sraigtais po 2,5 cm. ilgio. Vidurinio falšborto užpakalį irgi uždengiame uosine atitinka­mo ilgio 5×1 cm. lentele. Ją pritvirtiname dviem sraigtais po 2 cm. ilgio.

Išdžiūvus drobės dažams, galutinai pritvirtiname jau nuda­žytą ir išdžiūvusį kilį. Jo galus nusmailiname taip, kad su števniais sudarytų gražų užlenkimą.

Iš vidaus prikalame drobės siūlę prie kilio. Ir be to, tarp priešakinio števnio ir šp. Nr. 1, tarp šp. Nr, 1 ir Nr. 2, tarp šp. Nr. 2 ir Nr. 3 ir tarp šp. Nr. 3 ir užpakalinio števnio išil­gai siūlės ant kilio uždedame atitinkamo ilgio šiems tarpams lentelės 2×0,7 cm , kurias pritvirtiname kas 15 cm. sraigtais ilgio. Ten, kur sraigtą įsukti nepatogu, pritvirtinti ga­lima viniukais.

Prie grotelių prikalame skersines lenteles 6 cm. atstume vieną nuo kitos. Lenteles kalti patartina taip pat jau nudažy­tas (Br. 2 – B).

Drobės prikalimą prie vidurinių viršutinių reikų uždengia­me atitinkamo ilgio (nuo števnio galų iki falšborto) nudažytom lentelėm 2×0,7 cm. Pritvirtiname jas kas 25 cm. 2 cm. ilgio sraigtais, geriau variniais ar misinginiais (Br. 4).

Baidarkos priešakį ir užpakalį (števnius) aplenkiame vari­nės skardos juostele 70 cm. ilgio, 1,5 cm. pločio. Juostelėj padarom dvi eiles skylučių vinukams. Kalti pradedame ant lentelės, kuri dengia viršutinę vidurinę reiką, 5 cm. atstume nuo galo, paskui užlenkiame ir prikalame iki galo (Br. 3).

Atlošos nugara ir sėdynės

Atlošos nugara ir sėdinės niekuo nesiskiria. Iš pušinių lentų 6 cm. pločio ir 1,3 cm. storio darome 4 kvadratus 30×30 cm. Prie rėmų prikalame paduškėles, padarytas iš jūrų žolės ar kitokios minkštos medžiagos ir apdengtas cerata (Br. 6).

Irklai

Irklams reikia dviejų 2,5 m. ilgio, apvalių, 3 cm. skers­mens lazdų. Abiejuose lazdos galuose darome mažą nusmailinimą prie kurio sraigtais pritvirtinamos lopetėlės. Lopetėlės geriau apvalainos 40 cm. ilgio, 20×1 cm (Br. 5). Apie 50 cm, nuo galų prikalame odos žiedą, kad vanduo, keliant irklą, ne­tekėtų į rankas.

Bet gerą irklą pačiam padaryti yra labai sunku, nes jis turi būti lengvas, stiprus, patogus laikyti ir t. t. Irklą pataria­me užsisakyti pas gerą stalių.

“Skautų aidas” 1931 nr. 5

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia