Irstant uoloms, įdubusiose šlaito vietose susidaro įvairaus dydžio nuolaužų nuobirynai. Einant per juos, visuomet gresia akmenų griūties pavojus. Akmenų griūtys kalnuose prasideda saulės apšviestuose šlaituose, praėjus porai valandų po saulės patekėjimo, kuomet atitirpsta akmenis kaustęs ledas. Pradėjęs riedėti vienas akmuo pajudina kitą, ir taip prasideda pavojinga kanonada. Griūtys dažniausiai lekia kuluarais. Reikia stengtis atpažinti vietas, kuriose gali kilti akmenų griūtis. Jos atpažįstamos pagal nuriedėjusių akmenų paliktus pėdsakus (subraižytus, šviesesnės spalvos akmenis, išvagotą sniego šlaitą ir kt.). Galimas akmenų griūčių vietas reikia praeiti dar prieš saulėtekį.
Smulkių akmenų (skaldos dydžio) nuobirynai pajudinti ima šliaužti žemyn, todėl jais patogu leistis, nes kojos įklimpsta į nuobiras ir lengva išlaikyti pusiausvyrą. Tačiau kopti nuobirynais arba traversuoti juos (pereiti skersai) yra sunku. Kopti geriausia stambiu susigulėjusiu nuobirynu. Nesusigulėjusiu nuobirynu reikia eiti įstrižai ir labai atsargiai, kad netyčia paridentas akmuo neužriedėtų ant žemiau einančio draugo. Jeigu nuobirynas yra siaurame kuluare, kol vienas ar keli kopia aukštyn, kiti turi laukti saugioje nuo akmenų griūties vietoje. Kopiant priekyje einantysis turi gerai ištirti, ar akmuo, ant kurio reikės atsistoti, žengiant sekantį žingsnį, tvirtai guli, o “gyvą” (judantį) akmenį įtvirtinti arba padėti šalia tos vietos, kuria reikia kitiems eiti. Mažesnį kelionių kalnuose patyrimą turintys turistai eina vorelės gale, o leidžiantis žemyn — priekyje.
Netyčia užkliudytam akmeniui tik pajudėjus riedėti žemyn, stengtis jį tuoj sulaikyti. Jei matyti, kad tai nepavyks,— įspėti žemiau einančiuosius šūktelėjimu: „akmuo”. Jei akmuo, nuo kalno įsibėgėjęs, atlekia dideliu greičiu, nuo kiekvieno atsitrenkimo keisdamas kryptį, o pasitraukti į saugią vietą nėra kur, reikia stebėti jį iki paskutiniojo „pasišokėjimo” ir tik tada saugotis jo. Bėgant iš anksto, galima „užbėgti ant akmens”. Ypač pavojingi nuobirynai, susidarę ant tvirto pagrindo — plokščių uolų ir ledo šlaito, nes pajudinti jie ima visa savo mase šliaužti ar riedėti.
Einant nuobirynais ir tokiomis vietovėmis, kur gali kilti akmenų griūtys, vadovas turi sekti visą grupę ir reguliuoti, kur, kam ir kada praeiti nuo vienos saugios vietos iki kitos.
