Žole apaugusiais šlaitais

Žole apaugę šlaitai yra taip pat pavojingi, kaip ir sniego šlaitai, todėl, kopiant ar leidžiantis jais, reikia laikytis visų apsaugos taisyk­lių. Prieš kopiant ar leidžiantis, kiek įmanoma apžiū­rėti visą šlaitą ir pasirinkti nepavojingiausią trasą. Stengtis neiti arti stačių arba virš galvos kabančių uolų, nuo kurių gali nuriedėti akmenys, žiūrėti, kad šlaitas žemiau nesibaigtų stačių uolų skardžiais. Stačiais, šlapiais žolės šlaitais kopti galima tik kraštu­tiniu atveju, apsiavus trikoniais apkaustytais batais ir turint ledkirtį. Kartais tokiais atvejais naudojami ir katukai.

Kopimo trasą patartina rinktis iškiliąja šlaito briau­nų puse, vandens pragraužtais grioveliais arba žvė­relių (starų, švilpikų) takais; pasinaudoti kiekvienu tvirtai gulinčiu akmeniu ar kupsteliu kaip horizonta­lia atrama kojai. Koją statyti visu padu į šlaitą, kad būtų didesnis trinties plotas; nesistengti įminti hori­zontalų laiptelį. Jeigu kopiama zigzagais (25—30° statumo šlaitu), vadovas turi žiūrėti, kad priekyje einantysis neparidentų akmenų ant žemiau einančių. Kopiant į šlaitą tiesiai, kojas statyti „eglute”, eiti visiškai arti vienas kito. Paslydus arba pargriuvus, susilaikyti ledkirčio snapu. Jeigu šlaitas labai status, saugoti einantįjį virve. Saugantysis, atsisėdęs šlaite, laiko persimetęs virvę per petį, per juosmenį arba per įbestą į šlaitą ledkirtį.

Leistis žolės šlaitais reikia tiesiai žemyn. Jei šlaitas labai status, eiti pasisukus šonu į šlaitą, „laipteliais”.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia