Turistai, keliaudami toliau nuo apgyventų vietų, susiduria ne tik su gamtos grožybėmis. Jie būna labiau priklausomi nuo tiesioginio gamtos stichijos poveikio, kuris nesugebantiems prisitaikyti gali atnešti ir nelaimių. Šia prasme ypač svarbūs oro reiškiniai: nuo gero ar blogo oro priklauso ne tik turisto nuotaika bei savijauta, bet ir visos kelionės sėkmė. Žinios apie numatomo aplankyti rajono klimatą ir žygio metu labiausiai tikėtiną orų režimą reikalingos visuose pasiruošimo kelionei etapuose. Apie tai reikia prisiminti, renkantis kelionės rajoną ir laiką, komplektuojant žygio aprangą ir nustatant maitinimo racioną. Be tokių žinių sunku pasirinkti tinkamiausią maršruto variantą ir sudaryti žygio grafiką. Dar labiau jų prisireikia paties žygio metu. Prieš žygį būtina įsitikinti, kaip grupė sugeba pasinaudoti žiniomis apie klimatą ir numatyti žygio metu galinčias pasitaikyti orų permainas, ar moka apsisaugoti nuo darganų, panaudodama tas priemones, kurios surandamos pakelėje ar yra turisto kuprinėje.
Turizmui svarbius orų reiškinius, jų prigimtį bei paprasčiausius numatymo ir apsisaugojimo būdus nagrinėja turistinė meteorologija. Orai — tai atmosferos būsenos elementų (temperatūros, drėgmės, vėjo ir kt.) bei įvairių ore vykstančių reiškinių tam tikros sankaupos (deriniai), dėsningai kintančios per parą ir per metus. Tai nelyginant ore nuolat vykstančių šilumos ir drėgmės kaitos procesų atskiri momentai. Orų dėsningos kaitos būdingus bruožus, pasikartojančius kurioje nors vietovėje per daugelį metų, vadiname tos vietovės klimatu. Orai ir klimatas — tai susijusios sąvokos, kurių pirmoji skirta atmosferos fizinės būsenos režimui, o antroji — jos statistiniams rodikliams apibendrinti. Oro slėgis, vėjas, temperatūra, drėgmė ir kiti elementai išmatuojami prietaisais, o daugumai atmosferoje vykstančių reiškinių apskaičiuojamas pasikartojimo dažnumas.
