Kauno marių ešeriai

Kauno marių ešeriai

Kalbant atvirai,  apsileidau, šnekant apie vieną mano mėgstamiausių užsiėmimų – žvejybą. Jau pats vasaros vidurys, o aš dar net “neatsidaręs” kalbant tik žvejams suprantamais terminais. Tad vienam senam pažįstamam, užkietėjusiam spiningautojui pasiūlius, iškart sutikau sekmadienio rytą pasitikti valtyje ant Kauno marių, rankose laikant “light” tipo spiningėlius.

Kiekvienas rimtas žvejys manau sutiks su manimi, kad naktį prieš žvejybą, žvejai nemiega, jie tik užsimerkę laukia žadintuvo signalo. Jam suskambėjus, nors ir dar gulint lovoje, kaip bebūtų, prasideda žvejyba. 4.00 val. ryto. Nuskamba starto signalas ir aš iš lovos rangausi į dušą, po to kava, sumuštiniai iš kurių didžioji dalis į dėžutę pietums, kiti į lėkštę, pusryčiams. Meškerės, masalų dėžutės ir kita žvejybai skirta įranga jau paruošta iš vakaro stovi kampe. Tame pačiame kampe stovi ir kuprinė su persirengti skirtais drabužiais. Čia tuo atveju jei netikėtai pradėtu lyti arba jei, tarkim imčiau ir iškrisčiau iš valties.

5.00 val. supypsi telefonas ir ekrane pamatau žinutę – “jau laukiu”. Sukraunu savo daiktus į mašinos galą, ir ankstyvą, gaivų vasaros rytą leidžiamės Kauno kryptimi. Tokie vasaros rytai kada dar anksti anksti, bet jau šviesu, kada saulė dar kyla, o oras toks vasariškai gaivus, kad net turi tą tokį savotišką kvapą, o tu keliauji ir nebūtinai į žvejybą, bet kur, yra patys pačiausi. Ir dar būtinai pakeliui degalinėje paimtos, karštos kavos puodelis…

Atvykome

Nusileidome prie Lašinių, ten pakankamai neblogas privažiavimas, o ir vietos žvejybai iš valties labai patrauklios. Kol prisipūtėme valtį, susikrovėme akumuliatorius, meškeres bei kitą įrangą buvo 6.30 val. Na ir prasidėjo žvejyba. Tiesiog plaukėme į iš anksto telefono programėlėje pažymėtus taškus ir ten bandėme savo laimę.

Per daug nesiplėsiu kalbėdamas apie sistemėlę ir žvejybos įrankius, paminėsiu jog gaudėme standartine micro jig sistemėle su fluorocarboniniu pavadėliu, silikoniniais “valgomais” guminukais, volframiniais svareliais “cheburaškomis” ir ofsetiniais kabliais, viską sukabinę ant itin plono, 0,07 mm Japoniško, pinto valo. Kurį specialiai ir įsigijau šiai žvejybai. Be to, kad yra ko gero gerokai plonesnis už plauką, tuo pačiu yra ir pakankamai tvirtas, o tuo pačiu ir jautrus informuojantis apie kiekvieną, ant dugno gulinčia dreiseną, į kurią atsimuša dugnu traukiamas svarelis. Nors specialistas tikrai toli gražu nesu, daug apie tai pasako faktas, kad man tai pirma žvejyba šį sezoną, bet manau plonas, pintas valas yra pagrindinis tokios žvejybos sėkmės garantas.

Plaukiant į suplanuotus taškus, echolotas išvien rodo žuvis, tiesiog jausmas jog plauktume kažkokiame žuvų rezervuare, jų tiesiog tiršta, o aplinkui kraują kaitiną aukšles daužantys salačiai. Tik spėk galvą sukioti, o kartais smūgiai būna tokie stiprūs, kad imi tai priimti asmeniškai, tarsi žuvis tyčiotusi iš tavęs. Bet ne salačiu gaudyti susirinkome, labiau domino Kauno marių ešeriai ir starkiai.

Laimikiai

Mano kolegai, žvejui kurį laikau savo mokytoju, pirmas ešeriukas užkibo inkarą nuleidus ties antruoju tašku. Vėliau užkibo ir dar vienas, nedaug emocijų sukeliantis ešeriukas. O dar vėliau pradėjo kibti ir vienas kitas rimtesnis ešerys nuo 200 iki 400 gramų.

12.00 valanda. Be to, kad turėjau keletą stuktelėjimų, taip ir nepavyko suvilioti nei menkiausios žuvelės. Pamatęs mano nusivylimą, kolega iš kurio mokiausi, atskleidė paprastą, bet kaip parodė praktika, esminę paslaptį gaudant ešerius – tarp pauzių, lengvai, lengvai pavirpinti meškerės galiuką. Na, o aš iš virpinau ir tas virpinimas pasirodė tikrai patiko ešeriams. Taip bevirpinant užkibo nedidelis, tačiau ypatingas, ešerys, kuris leido man atsidaryti ir pradėti žvejybos sezoną kaip tikram žvejui. Vėliau pagavau dar kelis ešeriukus, o vienas iš jų buvo toks, kurį ešeriuku jau nepavadinsi. Tikra žuvis.

Tai taip ir pažvejojom iki 15.00 val., neskaitant mažų ešeriukų ir keleto kolegai užkibusių starkiukų, viso sugaudėm 7 rimtus ešerius. Na taip, tik vienas iš to skaičiaus mano, bet visvien – mano. Atsižvelgiant į tai, kad žvejojome Kauno mariose ir į tai, kad asmeniškai man tai buvo pirmas kartas, žvejojant mariose iš valties, pačia žvejyba, o ir jos rezultatais, tiek aš, tiek mano kolega nenusivylėme. Oras irgi buvo mums draugiškas, užteko ir saulės ir nestiprus vėjas gaivino.

Sekanti žvejyba apie kurią jau sukasi mintys tai žvejyba Nemune, su dugninėmis meškerėmis gaudant karšius srovėje. Tad sekantis žvejybinis įrašas bus apie tai.

 

 

Trackbacks and pingbacks

    No trackback or pingback available for this article.

    Palikite komentarą