Atvykę į Vaišniūnus, automobilį paliekame šalia autobusų stotelės, ją rasite šiek tiek pavažiavę už kaimo kapinaičių (mes atvažiavome nuo Palūšės pusės). Iš pradžių einame tris kilometrus keliu Ginučių link iki Trainiškio kaimo. Nenuobodu, nes, kaip ir visur parke, ir čia iki Baluošo ežero lydi gražūs miškai (dešinėje Ažvinčių giria).

Pirmas sutiktas objektas mūsų maršrute – Medžiukalnio šaltinis. Čia aplinka gražiai sutvarkyta, yra medinis takas iki pat šaltinio, aplink suolai, pavėsinė, šaltinio šlaitai grįsti akmenimis. Šaltinis populiarus, mums lankantis iš jo vandenį semiasi vietos gyventojai, kurie pasakoja, jog užtekdavę išgerti vieną stiklinę šio šaltinio vandens ir visą dieną nejausdavai nei troškulio, nei alkio.

Paragavę šaltinio vandens traukiame toliau, link gražuolio Baluošo ežero. Šio ežero kranto linija vingiuota, daug įlankų ir iškyšulių. Einant aplink ežerą pėsčiomis, gaunasi 15,5 km distancija, o kranto linijos ilgis 19,4 km. Ežere 8 salos, didžiausia iš jų – Ilgasalė, joje su pačių ežeru susijungęs ežeriukas, kurio gylis net 7,7 m.

Mūsų maršruto trasa driekiasi palei ežerą, todėl visą kelią lydi gražūs ežero vaizdai. Taip besigrožėdami, prieiname Trainiškio kaimą. Tai etnografinis kaimas, su išlikusiais autentiškais pastatais. Šio kaimo įžimybė, kadaise augęs Trainiškio ąžuolas, kurį 2016 metais išvertė stiprus vėjas. Šiam galiūnui buvo apie 800 metų, tai šventas medis, nuo pat pagonybės laikų vietos gyventojų saugomas ir globojamas. 1927 metais į ąžuolą trenkiąs žaibas ir medis nuo to laiko nustojo žaliuoti, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis ėmė ir sužaliavo. Dabar senojo medžio vietoje auga mažas ąžuoliukas, užaugintas iš Trainiškio ąžuolo ūglio, vietos gyventojų “Anūku” vadinamas.

Keliaujame toliau, link Vaidžiuškių kaimo. Čia keletas sodybų, tačiau lankytinų objektų čia nerandame apart pačių kaimo sodybėlių. Prieš patį kaimą, tiltas per Srovės upelį, kuris jungia Baluošą ir Baluošykštį, gražus krantas, čia darome pertraukėlę poilsiui ir arbatai.

Šiek tiek atsipūtę, keliaujame toliau, sekantis maršruto taškas Beržaragis, pro kurį turime tik praeiti. Pasiekus šį tašką, mus pasitinka plyta ir perspėjimas apie privačią valdą, tačiau nelabai turime iš ko rinktis ir žengiame toliau, laikydamiesi dešinės, gana padoriu keliuku žygiuojame pro mišką. Nors žemėlapyje ir parodytas kelias, bet juo tikriausiai jau niekas nebesinaudoja ir gana padorus keliukas sunyksta, o mums tenka šiek tiek prasibrauti pro bruzgynus iki tol, kol atsiremiama į bebrų užtvanką… Pasirodo šioje vietoje teka visai mažas, žemėlapyje nepažymėtas upeliukas, o bebrai pasitvarkę taip kaip jiems ir priklauso. Rizikuojame ir pasišokinėdami brendame dar giliau į nežinomybę, mintyse galvodami kaip vis dėl to tokiais atvejais būtų patogu turėti droną. Beveik nesušlapę, persikeliame į kitą užtvankos pusę ir paėjėję dar keliasdešimt metrų bebrų išvaikščiotais keliukais, išlendame į nušienautą pievą, už kurios, reto grožio Ripelialaukio kaimas.

Pasigėrėję kaimo vaizdais, traukiame toliau, per Ažvinčių girią žygiuojame link Strazdų kaimo. Iki jo geras gabalas kelio, bet eiti nenuobodu, mus supa gražūs girios vaizdai ir rudenėjančio miško kvapas.

Pats Strazdų kaimas laikomas architektūros paminklu, jis išsaugojo senąją išdėstymo struktūrą. Įdomu tai, jog čia nuo XIX a išlikusios 3 pirkios, viena jų dūminė, o taip pat 2 kluonai ir viena daržinė. Dar vienas įdomus faktas yra tai, jog šiame kaime, vietos gyventojai, labai mėgdavę dainuoti. Kraštotyrininkai yra surinkę per 200 dainų, dainuotų šiame kaime. Sveriant šį faktą reikia turėti omenyje tai, kad kaimą sudaro tik 5 sodybos.

Pasigėrėję dar vieno, širdį glostančio kaimo vaizdu, keliaujame toliau. Sekantis mūsų kelionės taškas Šuminai. Maršrutas dabar driekiasi žvyrkeliu, kelyje sutinkame įdomesnį objektą, gerokai apgriuvusį tiltą per Būkos upę, kuriuo vis dar rieda vienas kitas, čia pravažiuojantis automobilis.

Išsukame iš žvyrkelio, ties krypčių rodykle ir toliau žygiuojame iki Šuminų, iki kurių liko vienas kilometras. Šuminai taip pat etnografinis Aukštaitijos kaimas ir taip pat architektūrinis paminklas. Kaimas išsaugojo senąją savitą užstatymo struktūrą, trobesiai čia pastatyti grupėmis, kartais – toli nuo kelio. Pačiame kaime ir jo apylinkėse buvo filmuojamas garsusis TV serialas Tadas Blinda.

Ežero pakrante grįžinėjame link pradinio maršruto taško Vaišniūnų. Priėję kelių išsišakojimą, sukame kairiau ir miško keliuku išeiname į žvyrkelį, kuriuo ir pasiekiame galutinį kelionės tašką.

Maršrutas labai gražus, tikrai senovinis. Dabar, kai geltonuoja medžių lapai ir miškas kvepia rudeniu, eiti juo tikrai malonu. Neabejoju, kad ir kitais metų laikais jis atsiskleidžia vis kitokiu, savitu grožiu.

Nerekomenduočiau juo eiti pradedantiesiems arba tiems, kas mėgsta gerus, lengvai praeinamus kelius, kadangi dalis, nors ir nedidelė, šio maršruto driekiasi jau sunykusiu keliuku, o dar ir bebrų užtvanką reiks įveikti. Bet tie, kas žygiuoja ir kurių negąsdina nedideli sunkumai, gali drąsiai leistis kelione į senove.

Maršruto ilgis 17 km.

Popierinį maršrutą žemėlapyje, atsispausdinimui, galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą.

Maršrutas Google Maps platformoje:

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia