Kur ieškoti šamų?

Tikslesnę informa­ciją apie šamų būklę mūsų vidaus vande­nyse šiandien sunku duoti, nes jos nėra.
Kur ieškoti šamų?

Nei mūsų ichtiologai, nei verslinės žūklės specialistai, nei Medžiotojų ir žvejų drau­gija lig šiol, galima sakyti, neatliko jokių šamų tyrimų, nenumatė ir priemonių bei būdų šių žuvų ištekliams stabilizuoti, jau nekalbant apie jų išteklių pagausinimą. Žodžiu, kiek duota, tiek ir turime. O turime kaskart, atrodo, vis mažiau ir mažiau.

Šamų ypač sumažėjo ežeruose

Daug kur tik seni seni žvejai prisimena tas gėlavandenių ežerų „pabaisas“, kurios rydavusios ne tik varles, paukičius, vandeninius kirstukus ir vandenines žiurkes, žuvis, net labai dideles lydekas, bet ir puldavusios at­bėgusius atsigerti iš ežero šunis ir besi­maudančius vaikus. Jauni meškeriotojai, klausydamiesi tokių senų žmonių pasakoji­mų, dažniausiai tik nusišypso. Atseit gir­dėjome tas žvejų pasakas. O iš teisybės tai jokios pasakos, tai tikrų tikriausia tiesa, ku­rią patvirtina ir tokie mūsų ichtiologijos mokslo autoritetai, kaip Tadas Ivanauskas, Rostislavas Krotas, Augustinas Mačionis, Juozas Mantukas. Jie ir daugelis kitų kraštų mokslininkų rašė, kad šamai Dnepro, Dono, Dnestro upėse užauga net iki 250 — 300 ki­logramų ir 4 — 5 metrų. Lietuvoje tokių milžinų nepasitaikydavo. Tačiau yra žinoma, kad Rašų ežere buvo sugautas 60 ki­logramų, o Nemune — net 78 kilogramų šamas. 1938 metų vasarą žvejai Sartų ežere ištraukė dviejų metrų šamą.

Kur sugaunami šamai?

Didžiausi šamai dabar sugaunami Nemune, Kauno mariose, Elektrėnų tvenkinyje. Be abejonės, šių žuvų čia ir yra daugiausia. Yra šamų ir Neryje, ir Šventojoje. Knygose rašoma, tai patvirtina ir žvejų laimikiai, kad šamų yra arba turėtų būti ir kai kuriuose Nemuno, Neries, Šventosios ir Žeimenos baseinų ežeruose: Didžiulio — Alytaus rajone; Dysnykščio — Ignalinos; Ančios, Gaišto, Metelių, Snaigyno, Veisiejo — Lazdijų, Aiseto, Bebrasų, Siesarties, Stirnių — Molėtų; Rašų ir Sartų — Rokiškio; Masčio — Telšių; Ilgio — Varėnos; Luodžio — Zarasų rajone. Dar pa­sitaiko sugauti šamų Trakų ir kai kuriuose kituose ežeruose. Galbūt jų dar yra ir kitur. Tačiau išsamesnės informacijos nėra, nes, kaip buvo sakyta, šamai nei mūsų upėse, nei ežeruose pastaraisiais metais ir net dešimtmečiais nebuvo tyrinėti.

Kur randami šamai?

Šamai mėgsta gilesnes vietas ir dažniausiai slepiasi duobėse, po vandenin suvirtusiais medžiais, tarp kerplėšų, didelių ak­menų šešėlyje. Prieš orų pabjurimą, prieš audras, perkūnijas šamai, kaip ir unguriai, darosi neramūs ir dažniausiai palieka savo slėptuves. Ir po audros šamai dar kurį laiką negrįžta į savo slėptuves ir medžioja šalia jų. Čia jų dažniausiai ir sugaunama.

Kada kimba šamai?

Šamai gerai kibti pradeda jau pavasarį, tik nuslūgus ir atšilus vandeniui. Tačiau pavasarį šamai gerai kimba gana trumpai. Jau nuo gegužės vidurio jie nustoja kibę, nekimba ir birželį, per nerštą. Daugiausia šamų mūsuose sugaunama liepos — rugsėjo mėnesiais, šiltu oru, prieš lietų, per lietų ir po lietaus, prieš audras ir po jų. Šiaip šamai, kaip ir daugumas kitų žuvų, geriausiai kimba anksti rytą ir pa­vakariais.

Pastaraisiais metais daugiausia šamų sugaunama spiningais, įdomu, kad laimingieji žvejai, sugavę didžiausius šamus, žvejojo gana didelėmis blizgėmis.

Pažinojau seną žvejį nuo Trakų, kuris sakydavo, kad didžiausius, „pūdinius“ šamus sugaudavęs tada, kai ant kabliuko užnerdavo lydekaites. Samai — plėšrūs ir griebia, matyt, bet kokią kitą už save mažesnę žuvį, kurią gali įveikti ir praryti. Kiti žvejai, gaudydami šamus, masalui vartoja varles, didelius naktinius sliekus, galvijų kepenis, paukštieną, graužavirbas, vėžieną, netgi moliuskus. Turbūt daugiausia šamų mūsuose buvo sugauta žvejojant dugninėmis meškerėmis. Valas paprastai imamas stipresnis — 0,3 — 0,6 numerio, kabliukai — patys didžiausi.

Albinas Vailionis
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Panašūs straipsniai
Kartuolė

Kartuolė

Kartuolė (Rhodeus sericeus) — karpinių šeimos žuvis. Europoje, — gyvena tik viena gentis, o vienintelė jos atstovė — paprastoji kar­tuolė. Ji panaši į nedidelį karosėlį.
Plačiau
Žuvis Skersnukis

Skersnukis

Šis straipsnis, deja, yra grynai pažintinis, dar iš tų laikų, kai ši žuvis gan dažnai buvo sutinkama mūsų vidaus vandenyse. Nuo 2000 metų Lietuvoje skersnukis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Kaip Lietuvoje, taip ir visame pasaulyje ši rūšis yra labai reta, nykstanti. Tad ko gero nereikia sakyti, kad žvejoti ją – draudžiama.
Plačiau