Maršruto žemėlapis
Visi keliaujantys būtinai pasidalinkite savo įspūdžiais ir nuotraukomis Kelionių archeologijos forumo temoje.
Rekomenduojamos nakvynės: prie Punios, prie Metelių arba Dusios ežerų ir prie Baltosios Ančios.
Iš Kauno važiuojame pro Aleksoto priemiestį ir mėsos kombinatą į Garliavą (9 km). Miestelis įkurtas XIX a, pradžioje.
Važiuojant Prienų link, 17 km, kairėje plento pusėje, prasideda didžiuliai Išlaužo žuvininkystės ūkio tvenkiniai, pastatyti ant Šventupio upelio.
Vykdami tiesiai gražiu, beržais apsodintu keliu, privažiuojame Birštoną (39 km), įsikūrusį prie Druskupio žiočių, garsų savo gydyklomis, sanatorijomis, purvo voniomis ir mineraliniais šaltiniais. Miestelio vardas minimas jau Vytauto laikų dokumentuose. Kurortas čia pradėjo veikti 1846 m. Kitoje Nemuno pusėje, seno pušyno pavėsyje, yra viena gražiausių respublikoje turistinių bazių. Kurorte yra didelė vidurinė mokykla, stadionas. Norėdami pailsėti, galime apsistoti neseniai įrengtame kempinge.
Už Verknės hidroelektrinės, nuo Vėžionių kryžkelės, pasukame į dešinę, Alytaus link. Pavažiavus maždaug 6 km, kelias atsišakoja į Punią (60 km), Iki miestelio 3 km. Mašinas galima palikti miestelio aikštėje. Punios piliakalnį pasiekiame keliuku, einančiu kairėje bažnyčios pusėje. Puikūs vaizdai atsiveria į Nemuną ir Punios šilą. Piliakalnis liaudies dar vadinamas Margio kalnu, nors, tyrinėtojo P. Tarasenkos nuomone, jis yra iš XVI—XVII a., todėl negali būti laikomas Pilėnais. Nakvynei vieta pasiekiama, perkirtus Punelės upelį ir pasikėlus į kalną; nesukame į kairę, o važiuojame tiesiai lauko keliuku. Už 2—3 km labai gražios Nemuno pakrantės, puikios vietos meškerioti, grybauti, riešutauti ir apsinakvoti. Grybų ir riešutų gausu Punios šile, į kurį persikeliame per Nemuną prie netoliese esančios sodybos.
Dabar tai — smarkiai augantis miestas prie Nemuno su labai gražiomis, pušynais pasipuošusiomis apylinkėmis. Alytuje daug lankytinų objektų. Labai gražus, turtingas retų medžių ir augalų Vidgirio miškas – parkas. Įdomu pamatyti gerai tvarkomą kraštotyros muziejų, pagarsėjusius kultūros namus, gražų parką.
Nuo kryžkelės pavažiavę apie 0,5 km Lazdijų link, pasukame į dešinę Simno kryptimi. Apsistoti galima prie Metelių arba Dusios ežero, kairėje kelio pusėje. Tai didžiausi Sūduvos ežerai, tinkami meškeriojimu. Netoli ir Obelijos ežeras.
Pasiekiame Leipalingį (134 km) ir Kapčiamiestį (152 km), žinomą jau nuo XVI a. pradžios, įsikūrusį prie Baltosios Ančios, ties Niedos žiotimis. Miestelyje gimė kompozitorius C. Sasnauskas, dailininkas M. Bulaka.
Už Kapčiamiesčio plentu pavažiuokime 5 km Gardino link ir pasukime žvyrkeliu į kairę per mišką. Už 3—4 km (ties dešinėje esančiais durpyno pastatais) miško keliu vėl pasukime į kairę. Pasieksime Baltąją Ančią. Čia ne tik rudens gėrybių turtingi miškai, bet ir labai žuvinga Baltoji Ančia, tinkama vieta nakvynei ir poilsiui.
Iš Kapčiamiesčio vieškeliu važiuojame į Veisiejus (164 km). Kraštas ežeringas, gražūs vaizdai. Veisiejai — sena gyvenvietė, įsikūrusi Ančios ežero pusiasalyje. Čia gyveno ir dirbo esperanto kalbos kūrėjas L. Zamenhofas. Veisiejai garsėja ir dideliu, senu parku.
1928—1931 metais Lazdijuose mokytojavo įžymi lietuvių poetė Salomėja Nėris.
Už 3 km nuo Lazdijų, prie Balčio ežero, yra Pilaitės piliakalnis. Šią vietą mėgsta lankyti miesto gyventojai.
Už girios, pravažiavus gražiąją Šešupę, nebetoli Liudvinavo miestelis (223 km), įsikūręs prie Šešupės, ties Sūduonios žiotimis. Miesto teisės Liudvinavui suteiktos XVIII a. pradžioje.
