Į maršrutu rengimą reikia įtraukti visus grupės dalyvius. Rengiant maršrutą, būtina atsižvelgti į daugybę faktorių ir reikalavimų, tačiau visų pirma į grupės pajėgumą ir rajono, į kurį ruošiamasi keliauti, sunkumą.
Pagrindinės maršruto taigos ir kalnų rajonuose savybės yra ilgis ir gamtinės kliūtys, kurias sudaro vietovės tolumas nuo gyvenviečių, jos raižytumas, išvartos, nuobirynai, pelkės, persikėlimai per upes, perėjų skaičius ir jų sudėtingumas, nakvynių aukščiau sniego linijos skaičius, vidutinis ir didžiausias maršruto aukštis, kuro nebuvimas ir kt. Jeigu sunkumo faktorių (gamtinių kliūčių) daug, maršrutinė komisija gali sumažinti perėjų, kurias reikia įveikti, norint atlikti numatytos kategorijos žygį, skaičių, išskyrus sunkiausiąją perėją, reikalingą tos kategorijos žygiui; maršrutinės komisijos taip pat gali sutrumpinti maršrutą. Rengiant sudėtingą kalnų maršrutą, tam, kad būtų nustatytas tikras atstumas, kurį grupė turės įveikti, atstumas žemėlapyje (kilometrais) padidinamas 20-40 procentų priklausomai nuo reljefo raižytume). Apie kalnų maršrutą sprendžiama iš perėjų skaičiaus ir jų sudėtingumo.
Rengiant maršrutą, reikia atsižvelgti į galimybes patekti į rajoną, kuriame numatoma keliauti, ir galimybes išvykti iš jo, t. y. sužinoti, ar yra geležinkelių, automobilių kelių, vandens ir oro transporto priemonių maršruto pradžios ir pabaigos vietoje. Šie faktoriai dažniausiai ir sąlygoja maršruto tipą. Maršruto pasirinkimas priklauso ir nuo papildomų skirtingų kelionės tikslų (kraštotyrinių, gamtotyrinių, sportinės kvalifikacijos kėlimo ir kt.).
Maršrutai yra linijiniai, žiediniai arba sudėtiniai iš kelių radialinių. Racionalu yra planuoti šių tipų derinius, dažniausiai — linijinį su radialiniais. Toks maršrutas sudaro galimybę aprėpti pačius įdomiausius rajono objektus.
Sudarant maršrutą, reikia žiūrėti, kad jis eitų per įdomiausias to rajono vietas ir turėtų kuo daugiau pažintinės reikšmės, sudarytų galimybę žygio dalyviams susipažinti ne tik su krašto gamta ir pasitaikančiomis gamtinėmis kliūtimis, bet ir su ekonomika, gyventojų buitimi ir papročiais. Kelionėje į maršruto rajoną ir atgal reikia numatyti poilsio dienas įdomiausiose krašto vietovėse. Ekskursinio pobūdžio priemonėms rekomenduojame skirti ne mažiau kaip 30 procentų numatyto sugaišti visame žygyje laiko.
Be to, planuojant maršrutą, reikia atsižvelgti į daugumos grupės dalyvių turistinius polinkius. Pavyzdžiui, jeigu grupėje yra keletas mėgėjų meškerioti, maršrutas turi eiti pro žuvingiausias rajono upes ir ežerus (jei tuo nepakenkiama kitiems žygio tikslams).
Rengiant maršrutą, reikia iš anksto atsižvelgti į tai, ar grupė pajėgi nešti visus reikalingus maisto produktus, kurių daugiadieniuose taigos ir kalnų žygiuose būna gana daug. Jeigu maisto produktų ir būtino žygyje inventoriaus svoris labai didelis, reikia ieškoti kitų galimybių — pasisamdyti nešulinių gyvulių arba sraigtasparnį daliai produktų pristatyti į maršruto vidurį.
Sudarant žygio maršrutą, visiems grupės dalyviams reikia kiek galima smulkiau susipažinti su žygio rajonu: vietovės reljefu, temperatūros svyravimais ir oro sąlygomis, kurios paprastai būna numatytu keliauti metų laiku, išsiaiškinti lankytinas vietas žygio rajone, susisiekimo ir ryšių galimybes, sužinoti, ar yra kelių, kokie jie, kokios galimybės papildyti maisto produktų atsargas maršruto viduryje, ar galima pasisamdyti nešulinių gyvulių ar galima žvejoti ir t. t. Reikia neužmiršti, kad kai kurios gyvenvietės, pažymėtos žemėlapiuose ar schemose gali būti perkeltos į kitų vietų (geologų bazės, kasyklos ir kt.), gali neveikti keltai per upes, nebūti tiltų, kelių ir t. t. Visa tai gali palengvinti galimybes patekti į žygio rajoną ir jame keliauti.
Su žygio rajonu susipažįstama iš įvairiausių šaltinių: mokslinės ir grožinės literatūros, geografijos žinynų ir aprašymų, meteorologinių metraščių, anksčiau keliavusių turistų grupių ataskaitų, schemų, nuotraukų, mėgėjiškų filmų ir kt.
Kelionės rajoną patogiausia parinkti pagal smulkaus mastelio žemėlapį (1:1 000 000), o detaliam maršruto paruošimui geriausiai tinka 1:100 000 arba 1:500 000 mastelio žemėlapiai. Jie patogiausi ir keliaujant. Įvairiais praktiniais klausimais (apie maisto produktų, kelių, transporto priemonių buvimą ir kt.) daug žinių galima gauti, susirašinėjant su vietos įstaigomis ir organizacijomis ir, jei tokių yra, su vietos turistų bendruomenėmis; taip pat naudinga susirašinėti su vietos mokytojais, girininkais, medžiotojais ir kitais asmenimis. Su jais galima išsiaiškinti, kokį visuomeninį darbą (saviveiklos koncertą paskaitą, pokalbį su vietos gyventojais) gali organizuoti grupė turistinio žygio metu.
Sudėtingame daugiadieniame žygyje reikia numatyti ir atsarginį maršrutą (vieną ar du jo variantus), kuriuo būtų galima praeiti, ištikus nelaimei arba įsitikinus, jog praeiti pagrindiniu maršrutu yra per sunku, arba tolesnis ėjimas pagrindiniu maršrutu susijęs su nereikalinga rizika. Atsarginis variantas turi trumpiausiu keliu išvesti grupę į gyvenvietę, prie kelių ar pan.
Rengiant maršrutą, kartu sprendžiami ir kiti ūkiniai pasirengimo į žygį klausimai. Sudarant maitinimosi racioną, maisto produktų asortimento ir kiekio sąrašą, atsižvelgti į maršruto sunkumą ir žygio rajono ypatumus.
Į žygio išlaidų sąmatą įeina kelionės, nešulinių gyvulių nuomos išlaidos, išlaidos už maisto produktus, už įsigyjamą ar nuomojamą inventorių ir kt. Taip pat būtina turėti 10—15 procentų visos išlaidų sumos dydžio atsargą.
Rengiant maršrutą, būtina laiku ir gerai sutvarkyti visą turistiniam žygiui apiforminti reikalingą dokumentaciją. Tik kruopščiai parengę maršrutą ir pasiruošę į žygį, turistai apsisaugo nuo daugelio nemalonių netikėtumų, žygis vyksta sėkmingai.
