Čia aprašomoji sodyba yra Užulėnio km. (Ūkui, ap., Taujėnų v.). Tai vie­nintelė šio kaimo mažažemio sodyba, išlikusi nesuardyta skirstant kaimą vien­sėdijomis.

Savininkas J. Valionis žemės turi 4,5 ha. Apie 3 ha dirbamos, o likusi — ganykla. Šeimą sudaro tėvas apie 50 m., motina — 40 m. ir 3 vaikai — 5—14 m. Išlaiko arklį, karvę, du paršus, tris avis, keletą žąsų, vištų ir šunį.

Sodyba buvo pačiame gale kaimo. Tik kiek toliau, kitoj pusėj kelio, buvo karčiama. Prie kelio sklypas prieina 36 m platumo juos­ta. Į sodybą per vieškelio griovį veda apie 2 m platumo medinis tiltas (žr. sodybos si­tuacijos planą I pav.). Vakariniame kampe so­dybos randasi gyv. namas — gryčia (1). Gale namo, į kelią, ir šone iki gryčios durų, pa­darytas gėlių darželis, aptvertas plonų paga­liukų kaltine tvorele. Kitoj pusėj kiemo, pa­kelėj, stovi šulinys (4). Prieš gyvenamąjį na­mą sukrauta žabarų krūva — kurui (3). Šioj vietoj seniau stovėjo svirnas, kuris nuo namo buvo per 6,30 m. Kitame namo gale yra dar­žas, už jo, nuo namo per 9,60 m — gurbas (2). Už gurbo vėl daržai. Likusioji sodybos dalis apaugusi pievele. Visoj sodyboj tėra tik vienas medis.

Valionio sodybos
I pav. Valionio sodybos situacijos planas

Gyvenamasis namas

Pamatai. Mūrytų pamatų nėra. Yra tik po apatiniu vainiku sudėta eilė akmenų, kurie dabar visai susmegę į žemę.

Sienos statytos prieš 50 metų truputį aptašytų rąstų. Kampai su­nerti įpjaunant rąstą iš dviejų šonų. Šiauriniame gale siena nuo kamaros laiki­na, ir to galo skliautai padaryti laikini, nes buvę manyta ir kitą galą prista­tyti. Piet. galo skliautai, sudarą sienos tąsą, taip pat iš rąstų. Sienų storumas — apie 20 cm.

Durys yra trejos — visos, beveik, vienodo dydžio, žemos, plačios (du­rų anga 90×140 cm). Užraktą turi tik išorinės durys. Užraktas pavaizduotas pav. V, pieš. 1. Iš oro buvę galima atsklęsti ir įkišus ranką per šalia durų esantį langelį, dėl to tas langelis stipriai užkištas gumbuotu pagaliu.

Valionio dūminė pirkia
Valionio dūminė pirkia iš priekio

Langų yra 4. Didumas lango angos iš vidaus 55 x 67 cm. Kamarėlės langelis 50 x 50 cm. Langelis už pečiaus išpiautas perstačius pečių. Langai ne­atidaromi — įstatyti ir užkalti. Langinių nėra.

Pirkia iš galo
Pirkia iš galo

Asla plūkta iš molio, labai nelygi.

Lubos lentų, labai apsmilkusios, užkaltos ant viršaus skersbalkių. Už­piltos spaliais ir sausais lapais. Pačiam vidury yra langelis dūmams išleisti (aukštinis), iš viršaus uždengtas med. dangčiu. Dangtis., norint pradaryti, iš vidaus nustumiamas pagaliu.

Pečius. Pamatas iš rąstų, pats pečius suplūktas iš molio. Tuoj pa­stačius namą, pečius užėmęs visą kampą (II pav. pažym. punktyru), bet buvęs per didelis ir greitai buvęs perstatytas. Senojo pečiaus priežda buvusi į duris.

II pav. Valionio dūminės pirkios planas
II pav. Valionio dūminės pirkios planas

Pečiaus ilgumas 2,20 m, platumas 1,40 m, aukštumas 1,70 m. Ant pe­čiaus prieky, sukaltos kartelės, kurių vienas galas remiasi į pečių, o kitas — į lubas. Čia sudedami džiovinti šlapi žabarai (pav. III, p. 2). Valgis dažniausiai verdamas ant prieždos, dešiniame kampe. Puodai dedami ant dviejų plytų. Seniau turėję geležinį trikojį. Duonkepis, be savo tikrosios pareigos — kepti duoną ir virti, naudojamas linams prieš mynimą džiovinti ir per šalčius kuriamas gryčiai ap­šildyti. Be to, pečiuj laikomi puodai, rauginamas pienas ir pan. Anga uždengia­ma skardos gabalu (pav. III, pieš. 3). Papečky sumesti seni skudurai ir laikomi jauni paukščiai (žąsiukai, viščiukai). Ant pečiaus guli vaikai (žiemą jie ir dienos metu čia daugiausia laiko praleidžia).

III pav. 1. Pečius 2. Kartelės žabams džiovinti 3. Pečiadangtė
III pav. 1. Pečius 2. Kartelės žabams džiovinti 3. Pečiadangtė

Sienos iš vidaus lyg daugiau,aptašytos, visai juodos. Gali­nėj sienoj ir viename ir kitame kampe yra skylės (pav. IV, pieš. 5), kuriose buvę sukišti pagaliukai; ant jų buvo apmetami audeklo apmatai (iš čia “siena” audžiamo audeklo matas). Už pečiaus ant sienos padaryta lentyna, kurioj laikomi indai ir prieskoniai (druska, pipirai ir pan.

Lovų yra dvi (II pav. 6 ir 7) 160 x 0,95 m. Kiloti negalima. Čiužinių nėra. Palovy laikomi smulkūs įrankiai, apavas ir pan.

IV pav.
IV pav. 1. padėklas lempai 2. Geriam. Kaušas medžio 3. Liktarnė 4. Suolelis 5. Gryčios sienos, suolai, stalas

Suolai yra du, abu nekilnojami (IV pav. 5 p., II pav. plane 3 ir 4): 3) — 2,40 x 0,37 m; 4) — 4,85 x 0,50 m; aukšt. apie 40 cm. Tai ne kas kita, kaip ant kaladžių padėtos dvi storos ir plačios blankos. Suoliukas (pav. IV, pieš. 4) anksčiau buvęs iš vieno medžio gabalo; dabar tekę porą kojų naujų įstatyti (ūgis 60 cm, aukšt. 24 cm).

Stalas vienmetis su gryčia, nedailaus darbo, be stalčių. Aukšt. 70 cm. Lenta 1,40 x 0,67 m.

Skrynios yra dvi, abi nedidelės. 90 x 60 cm ir 75 x 50 cm (plane 5). Jose laikomi rūbai, audiniai ir šiaip rečiau naudojami vertesni daiktai.

Kamaroj (žr. planą) prie durų stovi labai senos girnos (8). Pagal lan­gelį (9) stovi dar nesena spinta, kurioj laikomi maisto produktai ir pan. Kitur stovi bačkos su rugiais, miltais, kruopomis ir pan. Klėtį nugriovus, dabar ją atstoja kamara. Čia lankiausi balandžio mėn. — rudeniop kamarai papilnėjant.

Priesieny stovi kopėčios (II pav., 10) lipti ant aukšto, šluota, kas­tuvas, keletas lazdučių, kaladė, glėbys malkų.

Ant aukšto laikoma mėsa ir įvairūs nenaudojami arba rečiau te­naudojami daiktai.

Reikia pripažinti, kad visur žiūrima švaros, ypač dažnai šluojama asla ir stalai bei suolai dažnai šveičiami.

V pav
V pav. 1. Priemenės durų užraktas 2. Bezmėnas 3. Tekėlas 4. Piautuvas 5. Šulinys 6. Kibirui įmauti vaškaras

Iš smulkaus inventoriaus pažymėtini:

Padėklas lempai (pav. IV, pieš. 1) aukštumo 23 cm. Išpiaustytas iš medžio peiliu. Ant jo pastatoma lempa, kad šviestų ne tik prie stalo, bet ir toliau dirbantiems.

Geriamasai kaušas medinis (pav. IV, pieš. 2), aukšt. 13 cm, d. — 9 cm. Dabar joje laikoma druska.

Liktarnė (pav. IV, pieš. 3), medinė, tik viename šone, kur dure­lės, įdėtas stiklas. Aukšt. 27 cm, plat. 15 cm.

Cerka, medinė, taip pat rankų darbas (pav. VI, pieš. 2). Aukšt. 8,5 cm, d. — 4 cm. Iš jos buvusi geriama namų darbo degtinė.

Priekalėlis dalgiui plakti (pav. VI, pieš. 4). lig. 40 cm.

Raktas, kuriuo buvusi užrakinama klėtis (pav. VI, pieš. 5), ilg. 32 cm. Visas užraktas, panašus į dabartinį gryčios užraktą, buvęs medinis.

Menturis miltų košei virti, jau nebevartojamas (pa,v. VI, pieš. 6). lig. 60 cm.

Rogėms prilaikyti geležėlė, kuri pririšama prie vienos pavažos su vežimu į pakalnę važiuojant (tarp galų 12 cm).

Skaptas med. bačkutėms skaptuoti (pav. VI, pieš. 8). Kotas 50 cm, gelež. dalis 8 cm.

VI pav
VI pav. 1. Audinio raštas 2. Spaustukai riešutams 3. Medinė čėrka degtinmei 4. Dalgei plakti pentelė 5. Svirno raktas 6. Mentūrys bulvėms maišyti 7. Geležėlė rogėms sulaikyti 8. Skaptas gorčiams ir pan. skaptuoti 9. Skaptas geldoms

Skaptas geldoms daryti (pav. VI, pieš. 9); tarp rankenų 12 cm.

Bezmėnas (pav. V, pieš. 2) namų darbo, dar ir dabar naudojamas, ne tik pačių šeimininkų, bet ir kaimynų. Ilgis 72 cm. Dabar ant jo sužymėti net kilogramai (daro taip: kai nuperka krautuvėj norimo pažymėti svorio daiktą, tuoj sveria su bezmėnu ir pasižymi, kurioj vietoj stovi virvutė).

Tekėlas (pav. V, pieš. 3). Tai į medžio gabale iškaltą skylę įspraus­tas uolos gabalas. Ilgis 70 cm.

Skląstis (pa.v. V, pieš. 7) klojimo durims. Ilgis 40 cm.

Šeimininkė ne menka audėja, tai nors vieno rankšluosčio rašto motyvą tu­rėjau čia pavaizduoti (pav. VI, pieš. 1). Šalia riešutų spaustukai — vienmečiai su šeimininku (pieš. 2).

Šulinys taip pat mažai jaunesnis už gryčią (pav. V, pieš. 5, 6). Rentinio aukšt. 85 cm, anga — IX 1,20 m.

Linų apdirbimo įrankiai (pav. VII): 1) mintuvai — ilg. apie 1,80 m, 2) statinė — aukšt. apie 1 m, 3) bruktuvė — ilg. apie 60 cm, 4) šepečiai ilg. 90 cm, dantų ilg. 13 cm, viskas iš medžio; 5) šerių šepetys, pačias šeimininkės darbo, kuriuo šukuojami linai, norint gauti ypatingai švarų pluoš­tą, ilg. apie 13 cm.

VII pav
VII pav. Linų apdirbimo įrankiai 1. Mintuvai 2. Statinė 3. Bruktuvė 4. Šepetys su mediniais dantimis 5. Šerių šepetys

Iš ūkio padargų pažymėtinas arklas (pav. VIII), kuriuo seniau vi­są dirvą apardavę. Dabar naudojamas bulvėms atarinėti. Medinės dalys esan­čios jau kelis kart keistos, bet noragas esąs senasis, tik labiau apdilęs.

VIII pav
VIII pav. 1. Arklas 2. Verstuvė 3. Noragas

Gurbas

Dydis. Ilgumas 22 m, plat. 5,80 m. Gurbas iš vidaus 5,20 x 5,50 m. Diendaržys 4,50 x 5,20 m. Klojimas 5,20 x 10,60 m. Avių gardas 2,30 x 2 tm. Ark­lio — 2 x 3,20 m. Paršų — 1,70 x 1,60 m. Durys į diendaržį 2,20 x 1,80 m. Du­rys į klojimą kiek žemėlesnės, ar stulpai labiau į žemę susmegę. Durys į gurbą 1 x 1,50 m.

Valionio gurbas
IX pav. Valionio gurbas

Pamatų nesimato. Turbūt, ir nėra, nes apatinis vainikas gerokai į žemę susmegęs.

Sienos apvalių rąstų. Pats gurbas labai storų rąstų, o klojimas — labai plonų, tik kampe storų.

Visos kitos statybos detalės — kampų sunėrimas, stogo dengimas, sutvirti­nimai, durų įstatymas ir pan. atitinka mano anksčiau aprašytąjį “Užugiriečio klojimą“.

X pav
X pav. Gurbo situacijos planas 1. Gurbas karvėm (1) avim (2) ir arkliams (3). 5. Diendaržys, jame kerčioje paršai (4) 7. Klojimas

Sienų aukštumas — kiek per du metru. Abieji skliautai, sudarą galinių sienų tęsinį, — iš rąstų. Siena, skirianti diendaržį nuo klo­jimo, eina iki pat šelmens. Siena, skirianti diendaržį nuo gurbo, yra lygi šoninėms sienoms ir ant jų už­dėtos lentų ir karčių lubos. Dien­daržys be lubų. Gardai atitverti karčių tvoromis.

Gurbui apšviesti yra du langeliai vienas pastogėje, o antras gale. Vis tiek gurbas lieka labai tamsus.

Kaip plane (X pav.) matyti, visas gurbas susideda iš trijų dalių: paties gurbo (1), diendaržio (5) ir klojimo (7). Klojime laikomi šienas, šiaudai, veži­mas ir kt. žemės dirbimo stamb. įrankiai. Diendaržy: keturi paršai (4), punkty­ru pažymėtos vištų laktos, šuo (6). Gurbe — dvi avys (2), arklys (3). Karvė pririšta toje vietoje, kur pažymėta 1. Ant gurbo laikomi prastesni šiaudai pa­kratams.

Svirnas jau prieš kelis įmetus nugriautas.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia