Orų kaitos pagrindinės priežastys.
Dėl saulės spindulių kritimo kampo kitimo paros ir metų būvyje vieni žemės paviršiaus kraštai gauna šilumos daug, kiti — mažai. Nevienodai įšilus orui įvairiuose žemynuose ir vandenynuose, susidaro ir nevienodas atmosferos slėgis. Jis pasiskirsto įvairaus didumo žemo ir aukšto slėgio sritimis (ciklonais ir anticiklonais). Ciklonų metu pučia smarkūs vėjai, kurie sukasi priešinga laikrodžio rodyklei kryptimi ir krypsta į jų centrą, kur slėgis yra žemiausias. Anticiklonų metu oro perteklius plūsta iš centro į pakraščius, o vėjai lėtai juda pagal laikrodžio rodyklę. Ir patys ciklonai su anticiklonais retai kada stovi vietoje, įvairiu greičiu slinkdami per vandenynui ir žemynus iš vienų klimato juostų į kitas, jie su savimi nešasi ir tų kraštų šilto ar drėgno, šilto ar sauso oro mases. Skirtingų oro masių susidūrimo vietose atsiranda jas skiriantys frontai, kuriuos atpažįstame ne tik pagal oro temperatūros bei drėgmės teritorinio kitimo pobūdį, bet ir pagal tiems frontams būdingas debesų sistemas. Šiltos oro masės priekyje juda šiltasis frontas su plačia sluoksninių debesų ir ištisinių kritulių zona. Šaltos oro masės priekyje aptinkame šaltąjį frontą su kamuoliniais lietaus debesimis, iš kurių protarpiais pasipila smarkokos liūtys. Įvairių oro masių pernaša, ciklonų ir anticiklonų susidarymas ir orų frontų judėjimas sudaro vieningą visos žemės oro judesių sistemą — bendrąjį atmosferos cirkuliavimą. Atmosferos cirkuliavimo dėsningumai labai sudėtingi. Juos galima pažinti ir panaudoti tik nuolat tiriant orų būsenos pakitimus dideliuose žemės paviršiaus plotuose sudėtingais prietaisais; tam tikslui naudojami ir dirbtiniai Žemės palydovai. Tie pakitimai kelis kartus per parą žymimi specialiuose orų žemėlapiuose, kuriuos panaudodami orų biuro sinoptikai numato orą ne tik sekančiai dienai, bet ir keletui parų. Aukštesnių kategorijų turistinių kelionių metu būtina naudotis ne tik supaprastintomis orų prognozėmis, kurios skelbiamos kasdien spaudoje ir per radiją, bet ir specialiomis sinoptikų konsultacijomis. Dar prieš žygio pradžią reikia kelionės rajoną aptarnaujančiame orų biure smulkiau pasiteirauti apie laiką ir bangą, kuria perduodamos specialios radijo konsultacijos. Kartu nepamirškite sužinoti, kur numatomo žygio trasoje veikia meteorologinės stotys ir ryšių punktai, per kuriuos prireikus būtų galima gauti papildomų žinių ir perspėjimų apie pavojingų reiškinių artėjimą. Žinios apie orą ypač svarbios, žygiuojant mažai apgyventomis vietovėmis. Tačiau kaip tik ten orus tiriančių stočių tinklas yra pats rečiausias. Turistai, ypač kelionių vadovai, turi patys gerai mokėti iš savo patyrimo ir žygio metu atliekamų stebėjimų numatyti orą nors nedaugeliui valandų į priekį.
Pastovaus gero oro požymiai. Geras (mažai debesuotas, ramus, be kritulių) oras paprastai laikosi nejudriose aukšto slėgio srityse arba kur slėgis pasiskirsto vienodai, kur arti nėra jokių frontų ir oro masės palengva šyla arba vėsta (priklausomai nuo metų laiko), radiaciniams procesams veikiant. Esant giedrai, saulės energijos išteklių kitimas per parą sukelia ir kitų meteorologinių elementų paros periodo svyravimus. Nesant vėjo, būna margas taip pat ir jų teritorinis pasiskirstymas. Barometras rodo gana aukštą oro slėgį, kuris ilgesnį laiką lieka pastovus arba net po truputį kyla. Oro temperatūra svyruoja taisyklingai: vasarą — dienos karštos, o žiemą— naktys labai šaltos. Gero oro metu miške naktį daug šilčiau, negu lauke, ir kalvos pastebimai šiltesnės už klonius. Dažniausiai dvelkia tik vietiniai nepastovios krypties vėjai, kurie dieną sustiprėja, o vakare vėl aprimsta. Vasarą iš ryto debesų dažniausiai nebūna. Saulei gerokai pašildžius, atsiranda nedidelių kamuolinių debesų, kurie plaukia ta pačia kryptimi, kaip ir vėjas prie žemės paviršiaus. Vakare jie suplokštėja ir išnyksta. Žiemą dienos būna giedros, gi nakčiai artėjant, atsiranda plonas debesų sluoksnis, o prieš speigą — tik sausa migla. Tiek debesys, tiek migla, ryto saulei pašildžius, dingsta. Dieną kritulių nebūna, naktį iškrenta gausi rasa arba šarma, kuri rytą greitai išgaruoja. Kartais daubose atsiranda ir pažemio rūkas. Paryčiui jis taip pat išsisklaido. Giedro oro metu vabzdžiai ir jais mintantys paukščiai, taip pat rudenį voratinkliai skraido aukštai virš žemės paviršiaus. Dūmai kyla stulpu aukštyn. Anticiklono oras paprastai esti sausas, dėl to žvaigždės naktį beveik nemirksi, o dangus saulėlydžio metu nusidažo auksinėmis, geltonomis ir net rusvomis spalvomis.
Kadangi aukšto slėgio sritys juda lėtai, tai susidaręs geras oras trunka ilgesnį laiką. Jeigu nėra kitokių požymių, aprašytieji ženklai pranašauja gerą orą ne tik rytdienai, bet ir keletui sekančių dienų.
Oro pablogėjimo požymiai.
Oro pablogėjimą dažniausiai sukelia koks nors artėjantis orų frontas. Kadangi orų frontai dažniausiai susiformuoja ciklonuose, tai slėgis, jiems artėjant, krinta. Kuo smarkesnis slėgio kritimas, tuo greičiau reikia laukti oro pablogėjimo. Temperatūros kitimas priklauso nuo artėjančio fronto pobūdžio. Žiemos metu labiausiai juntamas oro permainas sukelia šiltieji frontai, dėl to temperatūra prieš darganą visada pakyla: vakare darosi šilčiau, negu dieną. Sumažėja oro temperatūros paros svyravimai. Vėjas, artėjant frontui, stiprėja ir vakare nenurimsta. Jeigu jis stiprėdamas sukasi į kairę, tai artėja ciklono šiaurinė dalis. Lietaus šiuo atveju nelaukiama. Jei vėjas sukasi nuo pirmykštės krypties į dešinę, tai artėja ciklono pietinė pusė su gausiais krituliais. O jei vėjas stiprėja, bet savo krypties pastebimai nepakeičia, tai artinasi pats ciklono centras, kuriam atėjus vėjas laikinai nurimsta, po to ima pūsti iš priešingos pusės.
Apie oro pablogėjimo pobūdį galima spręsti iš debesų kaitos. Artėjant šiltam frontui, pirmiausia pasirodo greitai slenkantys plunksniniai debesys, po jų – plona aukštųjų sluoksninių debesų danga, kurioje apie saulę kartais pasirodo dideli šviesūs ratai ir lankai. Frontui dar labiau priartėjus, sluoksniniai debesys darosi vis tankesni, leidžiasi žemyn ir virsta sluoksniniais lietaus debesimis. Kuo greičiau vyksta minėta debesų formų kaita, tuo anksčiau reikia laukti oro pablogėjimo. Pastarojo reikia tikėtis ir tada, kai vakare debesys nenyksta, o jų pastebimai daugėja ir uždengia besileidžiančią saulę arba kai debesų slinkimo kryptis nesutampa su vėjo kryptimi ties žemės paviršiumi.
Pasirodžius viduriniame aukšte bangų arba garbanų pavidalo aukštiesiems kamuoliniams debesims, oras gali pablogėti jau po keleto valandų, nes šie požymiai rodo, kad greitai artėja šaltasis frontas su kamuoliniais lietaus debesimis. Jei iš ryto oras tvankus, ilgai nenukrenta rasa ir atsiranda greitai augančių bokštelių pavidalo kamuolinių debesų, tai didelė tikimybė, kad po pietų bus liūtis su perkūnija net ir nesant arti jokio orų fronto. Didelių kamuolinių debesų apačioje atsiradę tešmenų pavidalo iškyšuliai yra tikras besiartinančios audros požymis. Žemas debesų volas prieš kamuolinį liūties debesį rodo, kad artinasi trumpa, bet smarki vėtra (vėjo škvalas). Artėjant vėtrai su perkūnija, slėgis darosi nepastovus: barometro rodyklė ..šokinėja” čia į viena, čia į kitą pusę. Kartu žymiai pablogėja radijo girdimumas ir pagausėja trukdymų (traškesių). Prieš blogą orą rasa naktį neiškrenta, rūkas žemumose, jeigu ir pasirodo tai išnyksta anksti, prieš saulei patekant. Artėjant blogam orui, padidėja aukštųjų oro sluoksnių drėgmė, dėl to žvaigždės naktį ima smarkiai mirgėti, susiaurėja šviesus vainikas apie mėnulį. Saulėtekio ir saulėlydžio spalvose gausu ryškiai raudonų atspalvių. Tai patys ankstyvieji oro pablogėjimo pranašai, kurie, jeigu nėra kitų požymių, visų pirma pranašauja vėją. Stipraus vėjo reikia laukti ir pasirodžius danguje suplėšytų formų debesims. Padidėjus oro drėgmei ir sumažėjus slėgiui, pagerėja tolimų garsų girdimumas. Kaminų ir laužų dūmai nekyla aukštyn, net ir esant tylai. Sustiprėja gėlių ir žolių kvapai. Vabzdžiai ir jais mintantys paukščiai skraido pažeme.
Kalnuose oro pablogėjimo dažniausiai reikia laukti tada, kai vėjas ima pūsti ir nešti debesis iš slėnių į viršukalnes. Priešingu atveju, net ir orų frontui priartėjus, oras gali labai ir nepablogėti.
Ilgos darganos požymiai. Ilgam laikui oras pablogėja dažniausiai tada, kai susiformuoja galingas, bet mažai judrus ciklonas. Tokio ciklono pakraščiuose, ypač jo pietinėje dalyje, ima smarkiai skverbtis drėgnos oro masės. Viena kitą vejančias jūrinio oro mases skiria keletas frontų, kurių debesų sistemos susilieja į vieną ištisinę dangą.
Slėgis ilgos darganos metu esti žemas, per parą beveik nekinta. Oro temperatūra taip pat lieka maždaug pastovi: žiemą ji gana aukšta, o vasarą — žema. Vėjas stiprus ir pastovios, dažniausiai pietvakarių krypties. Žiemą esti ištisinė sluoksninių debesų danga, o vasarą gali pasitaikyti ir pragiedrulių, pro kuriuos matomi aukštutiniai sekančių frontų debesys. Iš šiltųjų frontų debesų krinta nesmarkūs, tačiau ilgalaikiai krituliai. Kartais sluoksniniai debesys nusileidžia iki pat žemės paviršiaus. Tada dideliuose plotuose pasiskleidžia advekcinis rūkas. Ištisiniai krituliai tarpais sustiprėja ir po to liaujasi, tačiau dangus neprablaivėja ir, neilgai trukus, vėl ima lyti jau iš sekančio fronto.
Mažai judrūs ciklonai gali vienoje vietoje užtrukti ilgesnį laiką. Be to, ir kiti ciklonai retai slenka pavieniui. Dažniausiai jie seka vienas kitą serijomis — po 3—5 ciklonus kiekvienoje. Tokiu būdu atsiranda ilgi, kelias ar net keliolika dienų (kartais su neilgomis pertraukomis) trunkantys darganoto oro laikotarpiai.
Oro pagerėjimo požymiai. Praėjus ciklonui su frontais, oro slėgis pakyla. Reikia atminti, kad staigus slėgio pakilimas dažniausiai pranašauja tik trumpalaikį oro pagerėjimą. Oro temperatūra, ypač žiemos metu ir po audros, gerokai nukrenta, o jo svyravimai padidėja. Praėjus šiltam frontui, vėjas pasisuka iš šiaurės vakarų ir darosi nelygus, pulsuojantis. Ištisinė debesų danga pakyla aukštyn ir sutrūkinėja, krituliai būna su pertraukomis ir pagaliai liaujasi. Pro atsiradusias prošvaistes matyti grynas dangus. Vėjas iš pradžių truputį sustiprėja, o pasibaigus krituliams, palengva nurimsta. Jeigu šiltoji fronto sluoksniniai debesys ir vėjas pranyksta, ta oras pagerės tik trumpam laikui, ir reikia laukt greitai artėjančio šaltojo fronto požymių.
