Perėjų įveikimas

Į sudėtingesnes kaip I kategori­jos perėjas, kurių aprašymų nėra, reikia kopti tik iš anksto jas išžvalgius. Išvakarėse, sustojant nakvynei prieš perėją, reikia stengtis įsikurti stovyklą kiek galima aukščiau, žinoma, jeigu įmanoma, žemiau sniego zonos. Į sudėtingesnes perėjas pradedama kopti anksti, švintant arba vos prašvitus, kad būtų galima spėti nusileisti į kitą slėnį dar prieš patį akmens griūčių ir lavinų periodą arba prieš oro pa­blogėjimą (paprastai antroje dienos pusėje).

Perėjoje būtina palikti kontrolinį raštelį. Raštelis paliekamas pastebimesnėje vietoje iš akmenų sukrautame bokštelyje, suvyniotas į neper­šlampamą medžiagą ir įdėtas į apverstą skardinę.

Laiptelių kirtimas ledo šlaite
Laiptelių kirtimas ledo šlaite: a — nelabai stačiame šlaite; b ir c — traversuojant statų šlaitą; d — leidžiantis stačiu šlaitu; e — kopiant į statų šlaitą

Nusileidimas nuo perėjos dažnai būna pavojin­gesnis negu užkopimas dėl grupės dalyvių nuovar­gio ir dėl galimo oro pablogėjimo. Kaip rodo statis­tika, daugiau kaip 60 procentų visų nelaimingų atsi­tikimų kalnuose įvyksta leidžiantis ir mažiau kaip 40
procentų — kopiant. Dėl to rekomenduojama, rengiant maršrutą, į perėjas kopti (jei galima) iš sun­kesniosios pusės, o nusileisti — iš lengvesniosios. Pavojingesnėse vietose (ledokirčiuose, stačiuose šlai­tuose), kur reikia organizuoti sudėtingesnę apsaugą (nutiesti turėklus, iškirsti laiptelius), paskiriami tiems darbams du (ar daugiau) labiau patyrę turistai, kurie išvyksta į perėją 1—2 valandomis anksčiau. Kartais tuos darbus galima atlikti iš vakaro, išėjus į žvalgybą.

Laipiojimas uolų plokštumomis
1. Laipiojimas uolų plokštumomis: a—kopimas; b — leidimasis. 2 Naudojimasis atramomis

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia