Ripka

Liaudies žaidimas

Žaidėjų skaičius neribotas. Žaidėjai susiskirsto į dvi ly­gias komandas, ir kiekviena iš jų išsirenka po kapitoną, ku­ris paskiria „smagiausią ranką“ turintį žaidėją pirmą kartą paleisti ripką, traukia burtus žaidimui pradėti, skiria gynėjus, išrenka pozicijas ir vadovauja visam žaidimui.

Ripka daroma iš 15 — 20 cm storio beržo ar ąžuolo rąsto; nupjaunama 2 — 3 cm storio trinkelė. Kad būtų stipresnė trinkelė apkaustoma geležiniu lanku. Kiekvienas žaidėjas iš paprastų 1,5 m ilgio pagalių su šiek tiek storesniais ar užlinkusiais galais pasigamina po keinį arba tyną žeme rie­dančiai ripkai sulaikyti.

Žaidžiama ilgoje, lygiu ir kietu paviršiumi aikštėje arba net ant kelių bei parkų alėjose. Ripką galima žaisti keliais variantais.

Pirmas variantas. Žaidimui geriausiai tinka futbolo aikštė. Maždaug 10 m atstumu nuo aikštės centrinės linijos pažymimos pradinės linijos, prie kurių ir sustoja viena prie­šais kitą abi komandos. Komandos kapitonas, ištraukęs bur­tą žaidimui pradėti, paskiria geriausią ripkos ritinėtoją, kuris, stipriai apgniaužęs ripką, iškelia ją virš galvos ir, smagiai užsimojęs, paleidžia taip, kad ji iš pradžių maždaug 5 — 7 metrus skrietų oru, o paskui, nukritus ant žemes, smarkiai riedėtų į priekį, priešininko pusėn. Priešingos ko­mandos žaidėjai, stovėdami ne arčiau kaip už 20 žings­nių nuo ripkos ritinėtojo, keiniais stengiasi sulaikyti rie­dančią ripką. Sulaikęs ripką žaidėjas, nieko nelaukdamas, tokiu pat būdu pasiunčia ją pirmosios komandos link. Rip­ka grąžinama iš tos vietos, kur buvo sulaikyta. Nukrypus ripkai į šoną arba persiritus per šoninę aikštės liniją, pagal iš anksto priimtą susitarimą galima tokiu pačiu atstumu pernešti ją į vidurį ir iš ten tęsti žaidimą. Nuvarius ripką už priešininko aikštės galinės linijos, laimimas vienas taš­kas. Komanda, laimėjusi daugiausia taškų, tampa nugalė­toja. Žaidimo laikas neribotas, nors dažniausiai žaidžiama du kėlinius po 20 minučių. Per pertrauką pasikeičiama aikš­tėmis.

Antras variantas, žaidžia kelios komandos po 6 — 8 žai­dėjus, rungtynėms vadovauja teisėjas. Svarbiausias tiks­las — kuo toliausia nuvaryti priešininką ir priversti jį pasduoti. Ripką čia galima ne tik sulaikyti, bet ir atmušti, kol ji dar nenuvirtusi. Ritina ripką sulaikęs žaidėjas.

Trečias variantas. Viename aikštės krašte iš dviejų įsmeigtų kuolų padaromi 5 — 7 m pločio vartai. Galima pa­naudoti ir futbolo vartus. Žaidėjai stovi už 30 m nuo vartų. Perritinęs ripką pro vartus žaidėjas laimi vieną tašką. Pa­gal šį variantą gali žaisti dvi komandos, kurios, būdamos abipus vartų už 30 m, į tuos pačius vartus ripką ritina pakaitomis. Laimi komanda, surinkusi daugiausia taškų.

Ketvirtas variantas. Ripka ritinama arba išmetama iš rankos (panašiai kaip diskas) taip, kad patektų į nubrėžtą 5×5 m kvadratinę aikštelę, esančią už 30 m nuo žaidėjų. Vertinama taškais. Kai ritinama ar mėtoma iš įvairių at­stumų, vertinama pagal tokią sistemą: pataikius iš 30 m, užskaitomi 5 taškai, iš 25 — 4, iš 20 — 3, iš 15 — 2 ir iš 10 m — 1 taškas. Laimi žaidėjas, surinkęs daugiausia taškų.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia