Ją 1853 metais ją įkūrė laikrodininkas Heinrichas Mozeris (Heinrich Moser), politikas Frydrichas Pejeris (Friedrich Peyer im Hof) ir Šveicarijos kariuomenės karininkas Konradas Nėheris-Štokaras (Conrad Neher-Sto-kar).
1865 metais ginklų gamyklai vadovavo Frydrichas Feterlis (Frie-drich Vetterli), atsakingas už karinio Vetterli 1869 modelio šautuvo projektavimą. Nuo to laiko kompanija sukūrė daugybę ginklų. 1947 metais pagal Šveicarijos kariuomenės užsakymą ji suprojektavo pusiau automatini pistoletą SP-47/8. Civilinei apyvartai pistoletas buvo pateiktas kaip Sig P210. 1971 metais SIG kompanija perėmė Hdmmerli sportinių ginklų gamyklą, 1974 metais – Vokietijos ginklų kompaniją Sauer & Son iš Ekenfordo (Eckenford). Pastarasis žingsnis lėmė Sig-Sauer ginklų gamybą.
Pistoleto Sig-Sauer
Pistoleto Sig-Sauer projektas pasirodė 1975 metais, kai Šveicarijos kariuomenė ieškojo kuo pakeisti senąji SP-47/8 pistoletą. Taigi Sig-Sauer P220 buvo specialiai sukurtas karinei rinkai. Kiek vėliau pasirodė kitas kompaktiškas .380 ACP kalibro aštuonių šovinių pistoleto modelis P230. Tai yra tipiškas dėkle nešioti skirtas ginklas su matine (juoda arba nerūdijančio plieno) apdaila. Šis ginklas turi gaiduko saugaus grąžinimo svirti.
1975 metais dauguma Europos valstybių vyriausybių, tarp jų buvusi Vakarų Vokietija ir Prancūzija, paskelbė konkursą dėl kariuomenės ir policijos perginklavimo naujesniais ginklais. SIG tikėjosi gauti didelių šių šalių užsakymų. Techniniai reikalavimai buvo labai aukšti, todėl reikėjo sukurti visiškai naują pistoleto modelį, pagrįstą sėkminga P220 koncepcija. SIG tuo metu pistoletą P220 pardavė Japonijos kariuomenei.
JAV vyriausybė svarstė galimybę pakeisti senąjį .45 ACP kalibro Colt 1911- Al tarnybinį pistoletą, SIG nusprendė sukurti kitą pistoleto modelį. Amerikiečiai pageidavo didesnės talpos dėtuvės, todėl SIG pagamino penkiolikos šovinių talpos P226 pistoletą. Bet gamybos sąnaudos buvo per didelės ir JAV kariuomenė naujuoju tarnybiniu ginklu pasirinko Beretta M92. SIG, kuri tikėjosi didelio užsakymo, labai nusivylė, kad jos ginklai nelaimėjo konkurso, tačiau nenuleido rankų ir darbavosi toliau.
Menka paguoda buvo ir 1988 metais gautas FTB užsakymas pagaminti ginklus įkaitų išlaisvinimo komandoms. Buvo užsakyta 15 000 pistoletų su specialiais taikymo prietaisais, turinčiais tris šviečiančius taškus (Sig-Lite Tritium) bei skirtus šaudyti naktį. Be to, SIG pardavė FTB daug P266 pistoletų, kuriais buvo pakeisti ankstesni 10 mm kalibro Smith & Wes-son M1076 pistoletai.
SIG ginklus testavo Kanados karališkoji policija ir Didžiosios Britanijos kariuomenė. P226 pistoletais buvo apginkluoti Naujosios Zelandijos kariuomenės daliniai.
Tačiau norint patenkinti policijos pageidavimus reikėjo sukurti daug kompaktiškesnį pistoletą. Be to, SIG norėjo konkuruoti su Smith & Wesson kompanija, kuri pristatė 469/669 mini pistoletų modelius. Kiti gamintojai jau buvo pristatę arba rengėsi pristatyti rinkai savo kompaktinių ginklų modelius. Galiausiai pasirodė mažiausias trylikos šovinių P228 modelis – tai sumažintas P226, kuriam tinka penkiolikos šovinių dėtuvė. SIG autoritetas JAV kariuomenėje labai išaugo, kai naująjį modelį įsigijo karo policija. Naujausias SIG kompaktinis pistoletas P229 gaminamas .40 S&W, 9 mm Para ir naujo .357 SIG kalibro. Šis naujas kalibras gautas .40 S&W kalibro tūtelės skersmenį sumažinus iki 357.