Kiekvienas skautas turi būti visadirbis. Jis turi mokėti tokių darbų, kuriais jis galėtų būti naudingas, ir visuomenei, ir atskiram žmogui, ir sau. Tarp daugelio naudingų dalykų skautas turi mokėti padaryti pėdsakų nuo­spaudas. Šis mokėjimas kartais gali būti nepaprastai svarbus ir reikšmingas.

Pėdsakų apsaugojimas

Labai svarbu yra mokėti apsaugoti rastą pėdsaką. Jei pėdsakas rastas trobe­syje bei kurioje kitoje uždengtoje vie­toje, tai pakanka rastą pėdsaką uždegnti lenta, po kurios galais padėti pa­galėlius, kad lenta nesiektų pėdsako. Ore pėdsaką reikia uždengti medine dėže, kokiu puodu, arba viršuje pėd­sako padaryti pinučius ir uždengti juos brezentu ar kita neperlyjama medžiaga. Aplink pėdsaką reikia iškasti griovelius, kad lyjant vanduo galėtų nubėgti nesunaikindamas pėd­sako. Sniege rastas pėdsakas užden­giamas dėže, kuris apipilama sniegu, kad esant atodrėkiui ar saulei šviečiant, pėdsakas neištirptų.

Pėdsakų nuospaudos

Svarbu mokėti nuimti pėdsako formą. Labai išsiplatinęs yra atliejimo būdas. Pėd­sakų atliejimas daroma stearinu, vašku, klijais, lajų, kalkių mišiniu, cementu, gipsu ir t. t. Pastaruoju metu labiau­siai išsiplatino gipsas, kaip palaikąs medžiagos ir tūrio pastovumą. Todėl ir atliejimas pėdsakų formos ir vadi­namas gipsavimu.

Prisiruošimas gipsuoti

Reikia turėti geriausio gipso. Gero gipso ga­lima gauti statybinių medžiagų parduotuvėse. Nugipsuoti vidutinio gylio pėdsaką pakanka ½ kilogr. gipso. Gipsas turi būti visas sausas. Indą paruošti tešlai reikia imti prasčiausią. Užtenka, jei jame tilps 4 — 5 stiklai vandens. Vienam pėdsakui gipsuoti į tokį indą reikia įpilti 1 – 1½ stiklo vandens. Svarbiau­sia reikia atsiminti, kad darant gipsinę tešlą gipsas beriamas į vandenį, bet ne atvirkščiai. Beriant gipsą reikia nuolat paplokščių pagalėliu maišyti, kad tešloje neliktų nė mažiausio trupi­nėlio ir ji būtų vienodo tirštumo. Gipso tešlos tirštumas turi būti toks, kaip blynų, arba kiek skystesnis, — kaip skysto kisieliaus. Jei pasirodo, kad yra perdaug vandens, tai ga­lima jį atsargiai nupilti arba pašalinti sugeriamuoju popierių. Kadangi gip­sas greit kietėja, tai tešlos patartina daryti nedaugiau, kaip vienam pėdsa­kui. Kiekvieną kartą likusią tešlą po gipsavimo reikia tuojau išpilti iš indo, kad ji nesukietėtų ir nepriliptų prie indo šonų ir prie maišiklio, nes vėliau tokį gipsą sunku nuvalyti.

Pėdsako gipsavimas ir sutvirtinimas

Gipsavimas kietoje žemėje

Pa­ruošta tešla atsargiai pilama į išvalytą pėdsaką. Kad tešla savo svoriu ne­nugriautų pėdsako kraštų, reikia pir­miausia užpildyti įdubesnes vietas (už­kulnio, pado įspaudimus), į pėdsaką pilama tiek tešlos, kad ploniausioje vietoje būtų nemažiau 3 centimetrų storumo. Kad pėdsakas būtų tvirtes­nis, reikia į tešlą įspausti keletą iš anksto pasigamintų batonėlių, bet taip, kad jos nesiektų dugno. Galima ir neįspausti į gipsą, bet padėti viršuje. Tada dar reikia apipilti jas gipsu. Jei pėdsakas yra negilus, kad tešla neišsilietų, galima aplink pėdsaką padaryti iš tos pat žemės voliuką. Įpiltas gipsas greit su­kietėja. Geras gipsas sukietėja po 15 — 20 minučių, blogas kiek vėliau. Patikrinti, ar tešla sukietėjusi, galima prisiliečiant prie jos pirštais. Gipsui sukietėjus, atlieją reikia atsargiai iš­imti ir nuvalyti, žemes nubrau­kiant, vandeniu nuplaunant ar šepetėliu nuvalant.

Gipsavimas minkštoje žemėje

Daug sunkiau yra gip­suoti pėdsakus minkštoje žemė­je, smėly ar miltuose. Prieš gipsuojant būtinai reikia sutvirtinti pėdsaką, kad pilamoji tešla nesugriautų jo kraštų arba nors neiškreiptų jo formos. Sutvir­tinti pėdsako paviršių galima klijų ir spirito mišiniu. Apipurkšti galima purškiamuoju kvepalų prietaisu, šepetuku Taip kartojant keletą kartų galima (braukiant per jį pirštu) ir t. t išgauti pakankamo tvirtumo pėdsaką, spiritas greit išgaruoja, o klijai sukietėja. Sutvirtinus gipsuoti paprastu būdu.

® “Skautų aidas” 1930 m. nr.: 2.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia