Šis tas iš jūrininkystės

Kompasas

Prieš aprašydamas jūrininkų kom­pasą, pastebiu, kad laivai kabanti mag­neto adatėlė šiaurės ašigaliu atsisuka į šiaurę ir savo ašies kryptimi rodo magnetinį meridianą, kurio plokštu­ma su geografinio meridiano plokš­tuma sudaro tam tikrą kampą, kuris vadinasi kompaso nukrypimu.

Kompasą į Europą atvežė Povi­las Venetas 1260 m. Pats pir­masis kompasas buvo netobulas, bet šių dienų kompasui, galima sa­kyti, mažai ko betrūksta. Jūrininkiškas kompasas susideda iš trijų dalių: magneto adatėlės su pritaisytu prie jos karoonu, vadinamu kom­paso rožė, 2) katiliuko, tal­pinančio savyje adatėlę ir kompaso rožę ir 3) dėžutės, pritaisytos ant dviejų skersinių, vadinamų naktūzas.

Katiliuko dugnas išlietas yra alavu, kad laivui supantis būtų didesnis pastovumas. Jeigu akiratį padalysi­me į 32 lygias dalis, tai 4 dalys atatiks pasaulio šalims, būtent: šiau­rei, pietums, rytams, vakarams.

Šie padalinimai jūrininkystėj va­dinasi rumbais. Visi 32 rumbai turi tarptautinius pavadinimus, ženklus:

I - NII - OIII - SIV _ W
NzOOzSSzWWzN
NNOOSOSSWWNW
NOzNSOzOSWzSNWzW
NOSOSWNW
NOzOSOzSSWzWNWzN
ONOSSOWSWNNW
OzNSzOWzSNzW

N – Nord – Šiaurė, O – Ost – Rytai, S – Sud – Pietūs, W – West – Vakarai. Raidė z rodo kryptį, — į. Raidė z vartojama vokiečių kompasuose. Anglai, olandai ir danai vartoja rai­dę t, kuri taip pat reiškia kryptį.

Be padalinimų į rumbus kompaso rožė dar yra padalyta į laipsnius. Kiekvienas rumbas dalosi į 4 dalis.

Labiausiai vartojamas kompasas yra Tomsano. Jo kompaso rožė turi labai didelę ap­imtį (iki 14 col). Naktuzas yra tvirtai pritaisytas prie palubės. Kom­paso katiliukas dar turi savyje kitą mažesnį katiliuką, kuris plauko ri­cinos aliejuje. Ant iridijaus špilkųtės į vidujinio katiliuko dugną yra įtaisyta kompaso rožė, kuri pada­ryta iš šafiro ir sagute atsiremia į dugną.

Mažojo katiliuko vidus yra baltai nudažytas ir priešakyje turi juodą brūkšnį, vadinama kurso brūkšnys, kuris rodo į kur laivo nosis yra pasukta, Tokie kompasai kaip Tompsono, yra skirti vairavimui ir jo naktuzas yra gerai pritvirtintas palubėje diametralėje plokštumoje kokių 2 pėdų prieš štur – valtą.

Be aukščiau išvardytų kompasų, dar yra ant kiekvieno didesnio lai­vo štorm — kompasas. Štorm — kom­pasas skiriasi nuo kitų kompasų tuo, kad katiliuke, vietoj alyvos, yra pripilta spirito ir vandens mišinio, kas per audrą kompaso judėjimą padaro švelnesnį. Dar užmiršau pa­sakyti, kad Tomsano kompasas tūri tam tikrą prietaisą vadinamą azi­mutas, dangaus kūnų matavimui, kurio pagalba galima matuoti kam­pus tarp įvairių daiktų, esančių krante ir poliuso. Naujesni kompasai visai neturi magneto adatėlės ir re­miasi kitu principu.

Lotas

Kitas svarbus prietaisas yra lotas. Laivas plaukdamas turi būtinai iš­tirti jūros dugną, gilus ar seklus. Tas reikaliga žinoti, kad neuž­plauktų ant seklumos. Tam tikslui vartojamas lotas. Tai yra nedidelis, padarytas iš alavo svarelis 6 – 12 svarų, pailgos formos, aukštyn siaurėjančiu galu. Dugne įtaisyta sky­lutė, kuri prieš įleidžiant lotą į van­denį, užpildoma riebalais, kad ištraukus iš vandens būtų galima iš prilipusių prie riebalų maurų bei smėlio žinoti apie dugną. Prie loto yra pririšta virvė vadinama lot-linas. Lot-linas turi padalinimus į sieks­nius ir smulkiau. Daugiau kaip 30 sieksnių gilumoje, vartojamas yra didesnis lotas, kurio svoris yra iki 40 svarų.

Iš automatiškų lotų žymesnis yra Džemso lotas arba perspėjantis lotas. Plaukdamas paskui laivą jis signalizuoja apie seklumas ir t. t.

Logas

Laivo greitumui matuoti yra prie­taisas vadinamas logu. Paprasčiau­sias logas susideda iš lentelės iš­pjovos iki 25 cm. spindul. apskri­timo ir logo-lino. Išpjovos apačioje yra pritvirtintas alavas, kad įmetus į vandenį lentelė atsistotų statmeniškai. Prie tos išpjovos trimis line­liais yra pritvirtinta loglinas, kuris yra padalytas į mazgus. Mazgo ilgis yra 48 pėdos. Laiko vienetas valanda, greičiui matuoti netinka, tai buvo priimta 30 sek. Kadangi laiko vienetą valandą sumažino 120 kartų, tai prisėjo sumažinti ir ilgio vienetą, jūrų mylią 120 kartų. Jūrų mylia 6087,2 pėdų, 120 dalis bus 50,7 angl. pėdų.

Turėtų išeiti vienas mazgas 5O,7 pėdų, bet praktikoje pasirodė tin­kamiausiai vartoti 48 pėdas.

Laivui plaukiant išmetamas logas kartu su log-linu ir kai pirmasis mazgas išeina už borto, pradedama skaičiuoti 30 sekund. Log-lina per tą laiką viniojasi nuo špūlės. Bai­giantis 30 sekund. log-linas sulai­komas ir žiūrima kiek mazgų išėjo už borto, tokiu greitumu, sakoma, plaukia laivas. Matavimai daromi kas pusę valandos, o esant blogam orui, audrai ir rūkui ar pavojingose vietose — kas 15 minučių. Kiekvieną kartą žinios įrašomos laivo dieny­nan.

Paskutiniu laiku yra išrasti straigtiniai logai, kurių traukti ne­reikalingais vandens, nes jie įmesti į vandenį ir plaukdami paskui laivą sukasi ir prie jų yra pritaisytas skait­liukas, kuris rodo kokiu greitumu laivas plaukia. Dabar skaitliukas randasi ne prie straigto vandeny, bet ant laivo. Taip, kad kiekvienu laiku jūrininkas gali sužinoti laivo greitumą.

Vyr. Valt. V. Gedgaudas

® „Skautų aidas“ 1931 m. nr.: 1.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia