Skenduolio gelbėjimas

Skęstančiam, jei galima, paduoti kartį, irklą, lentą, tvorgalį, virvę ar kt. Gelbintis skęstantįjį plaukikas turi nusirengti. Skęstantį stengtis nutverti iš užpakalio, už pa­žastų arba plaukų. Jeigu skęstantis sugriebia priplaukusį prie jo gelbėtoją taip, kad jis negali judėti, reikia stengtis jį nuo savęs atstumti, suduodant jam keliu ar koja į pilvą, arba užimti nosį ar burną. Plaukiant prie skęs­tančio, gera turėti lazdą ar baslį, nes skęstantis griebiasi už bet ko. Jeigu skęstantis nugrimzdo, reikia stengtis kuo greičiau iškelti jį į viršų.

Skenduolį, kad ir po valandos ištraukus jį būtinai reikia gaivinti. Pirmiausia reikia iš burnos ir nosies išvalyti dumblą ar smėlį ir išleisti iš plaučių vandenį. Vanduo išleidžiamas taip: skenduolis guldomas ant paaukštinimo arba ant kojos kelio kniūpsčias taip, kad galva ir krūtinė būtų kiek galima žemiau, ir ranka spaudžiama nugara.

Išleidus vandenį, nurengti šlapius drabužius ir stengtis nukentėjusįjį atšildyti, paskui daryti dirbtini kvėpavimą.

Darant dirbtinį kvėpavimą, reikia žiūrėti, kad neužkristu skenduolio liežuvis ir neužkištu kvėpavimo takų. Geriausia, išžiodinus skenduolį, liežuvį kiek galima ištraukti ir pririšti arba palaikyti. Išžiodyti patogiausia medinio šaukšto kotu ar nudrožtu medžio gabalėliu. Dirbtinį kvėpavimą daryti ne mažiau kaip 2 valandas. Kai pradeda kvėpuoti, skenduolį reikia sušildyti.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia