Ankstyvas pavasaris. Sniegas jau nutirpo. Palaukėse, pamiškėse, kur molingas dirvožemis, dar telkšo baliūkštės. Kartais jose galima pastebėti nedidelių, vos poros centimetrų ilgio vėžiukų.
Apvalainu skydu prisidengę jie ropoja balutės dugnu, drumsčia vandenį, kartais ima plaukioti aukštielninki. Tada pamatai plazdančias plokščias kojeles. Jų daugybė ~ iki 70 porų. Ant vieno kūno segmento jų gali būti net penkios poros. Kai skydvėžis plaukia, jis atrodo kaip kokia miniatiūrinė galera. Pirmoji kojų pora skiriasi nuo kitų — ji turi siūlines ataugas, apaugusias jutiminiais šereliais. Jomis skydvėžiai ieško maisto, o tas maistas smulkiausios augalų liekanos, planktoniniai gyvūnėliai. Kojų judesių sukeltas dumblas patenka į grlovelį tarp kojų, kuriuo keliauja burnos link, čia jis rūšiuojamas, maistingosios dalelės, sulipadytos į gumulėlius, patenka burnon, kur dar ir ,,sukramtomos“ Nemaistingosios dalelės išmetamos.
Tik specialistai gali pasakyti, kur baigiasi skydvėžio krūtinė (11 segmentų), kur prasideda pilvelis (apie 30 segmentų); ribos tarp krūtinės ir pilvelio nematyti. Paskutiniai pilvelio segmentai — be kojelių. Jo gale yra dvišaka uodegėlė.
Skydvėžių gyvensena
Įdomi ne tik skydvėžių išorė, bet ir gyvensena. Iš kiaušinėlių jie išsirita, sniegui baigus tirpti. Greitai auga ir jau balandžio viduryje būna subrendę. Patelės, trumpai panešiojusios kiaušinėlius peryklinėje kameroje, išbarsto juos po visą balutę. Patinų veltui ieškosime — jų beveik nėra. Skydvėžiai dauginasi neapvaisintais kiaušiniais (partenogenezė). Praeis dar kiek laiko, balutė ims džiūti. Vandenyje pritrūks deguonies. Tada vėžiukai, nors gyvi būdami, paraudonuoja. Jų kraujyje atsiranda daugiau hemoglobino. Tokio prisitaikymo kiti gyvūnai neturi.
Pavasariui baigiantis, balutė išdžiūsta. Vėžiukai žūsta. Jų kiaušinėliai, pasislėpę dumble, irgi išdžiūsta. Vystymasis juose sustoja. Tokius išdžiūvusius kiaušinėlius vėjas gali išnešioti po plačią apylinkę. Jiems nebaisi ne tik sausra, bet ir šaltis — net minus 190 laipsnių jų nepražudo. Kartais vėžiuką praryja varlė — irgi nieko balsaus, nes kiaušinėliai, perėję varlės žarnyną, taip pat lieka gyvybingi. Per tą laiką varlė juos perneša į kitą kūdrą. Iš viso to — vėžiukui tik nauda.
Skydvėžio paplitimo žemėlapis
Aprašyti pavasariniai skydvėžiai (Lepidurus apus) Lietuvoje aptinkami labai retai.
