Stovyklavimas žiemą

Yra dar daug galvojančių, kad stovyklavimas žiemos metu yra savotiškas būdas ligai ieškoti, no­sies bei rankų ar kojų galūnių ga­rantuotas nušalimas… Aišku, ir su tuo reikia sutikti, jei būsi tokiam žiemos stovyklavimui tinkamai ne­pasiruošęs.

Pagrindiniai žiemos stovykla­vimo principai ir technika turi būti iš anksto išdirbti. Dauguma vasa­ros stovyklaviečių yra uždaroma žiemos sezonui, tačiau pasibeldus į tinkamas duris, galima gauti lei­dimus ir žiemą. Mėgstantys žuvauti pasirinks vietą su galimybe meš­kerioti ant ledo, slidininkams bus patogiau apsistoti prie slidinėjimo vietos ir t.t.

Apsirengimą, stovyklaujant žiemos metu, turi sudaryti kelių sluoksnių šilta vilnonė medžiaga (keleri plonesni marškiniai visuo­met bus geriau, negu vieni stori vilnoniai marškiniai). Eskimai naudoja dvi „parkas”. Viena jų pasiūta iš negimusio briedžio kai­lio su plaukais į vidaus pusę, antroji pasiūta iš briedžio ar ruonio kailio su plaukais į lauko pusę. Tokia kūno danga, jei ji yra laisva ir neaptempta, lengvai praleidžia kūno cirkulia­ciją nuo švarko apačios, pro ran­koves ir kaklą. Svarbiausia žie­mos stovyklavimo taisyklė – vengti staigaus suprakaitavimo!

Mums lengvai priei­nama plunksninė parka arba švar­kas. Po apačia tokio švarko vilkėk lengvus vilnonius marškinius. Po marškinių apačia turėk užsivilkęs tinklinio tipo apatinius marškinius, nes jie lengvai praleidžia kūno prakaitavimą.

Yra privaloma turėti gerą gal­vos gaubtuvą – kepurę, nes nors ir kaip šiltai laikytum savo kojas ir kūną pridengtą, didžiausią rolę kūno temperatūrai išlaikyti vai­dina galvos apdaras. Kojoms var­tok laisvai užmautus ”mukluk“ tipo, su pusės inčo storumo vai­loko batus, apsiavus dvi po­ras vilnonių kojinių. Geriausia, kad apavas turėtų guminius pa­dus. Rankas apsau­gok pirštinėmis, kurios bus įmau­tos į kumštines, vieno piršto pirš­tines. Kumštines pirštines prisirišk ant virvelės, kuri eis pro abi švarko rankoves. Kumštines tenka dažnai nusimauti, atliekant vieną ar kitą darbelį: pririštos – nepasimes. Paskutinis patarimas –  saulės akiniai! Žiūrėk, kad jie būtų geros kokybės.

Dabar trumpai sustokim prie pastogės. Geriausia žieminė pa­lapinė visoje šiaurės Amerikoje yra „Plains Indians Teepee”. Gy­venimas tokioje ”teepee” palapi­nėje yra neužmirštamas. Yra tiek praktiška, kad joje gali kurti at­virą lauželį šilumai palaikyti, ir bet kokios sniego pūgos joje bū­nant yra nebaisios ir nepavojingos. Taip pat patogu yra ir ” A” tipo su sienelėmis palapinė, jei į to­kią palapinę įsitaisai medžiu kūrenamą krosnelę. Tokia krosnelė palapinėje palaiko šiltą ir sausą oro temperatūrą. Patartina prieš einant gulti paruošti porą sausų medžio drožlių. Ryte, kada sukan­dus dantis iššoksi iš šilto guolio, busi labai patenkintas, vienu deg­tuku jas uždegęs. Gaisro atvejui visuomet turėk paruoštą ir aiškio­je žinomoje vietoje padėtą aštrų peilį. Yra iš tūkstančio viena ga­limybė, kad palapinė gali užsi­degti. Negalėdamas išbėgti pro palapinės duris, bet turėdamas parankėje peilį, galėsi greitai išbėgti nuo dūmų ir ugnies, perpjau­damas palapines sieną.

Šiandien yra labai didelis pa­sirinkimas visokių palapinių ap­šildymo priemonių. Naudodamas bet kokį apšildymo būdą ar prie­monę, niekada to nedaryk nevė­dintoje palapinėje. Nors ir dau­gumas palapinių medžiagų pralei­džia tam tikrą nuošimtį oro, ta­čiau visuomet laikyk, nors ir truputį, atidaręs palapinės langelį. Geriausiai dirbtinu būdu apšildo­mos palapinės yra vadinamo ”umbrella” tipo.

Labai svarbu, kur žieminė pa­lapinė pastatoma: reikia rasti vie­tą užuovėjoje. Indėnų „Blackfeet” gentis palapi­nes statydavosi upelių žemose pa­krantėse, leisdami šaltam vėjui švilpti virš palapinių. Tinkama surasta vieta iš karto atima tris ketvirtadalius šalto oro. Pradedant palapinę statyti – grindų plotą švariai išvalyti nuo sniego, ka­sant iki žemės. Patiesti statybi­ninkų naudojamą uždengimo popierių, senų laikraščių, ar net brezento gabalą.

Palapinės kuoliukų vietoj ga­lima naudoti ilgas statybininkų vi­nis (jas lengvai įkalsi į sušalusią žemę!) Iš lauko pusės palapinės sieneles apkasti sniegu. Tas daug padeda sulaikyti viduję šilumą.

Miegamasis maišas turi būti mažiausiai sudėtas iš ”Dacron 88”. Pirmenybė žąsų plunksnoms! Penki ar šeši svarai sintetinės medžiagos niekada nebus per daug. Pavyzdžiui, miegamasis maišas 90 x 90 inčų didumo, pripildytas penkiais svarais sintetinės me­džiagos, yra tinkamas žiemos sto­vyklavimui kalnuose. Eskimai miega ant žemės pasidarytuose guoliuose, naudodami storoką sluoksnį izoliacijos tarp žemės ir paties guolio. Jiems izoliaciją atstoja keliolika briedžių kailių. Mes, tačiau, pirmu sluoksniu naudosime brezentą, ant jo pasidėję pripūstą oro čiužinį arba atitin­kamo dydžio ”foam” gabalą, už­klotą išilgai sulenkta vilnone ant­klode. Tik po to išsitiesime savo miegamąjį maišą. Pagrindinė ir neužmirštama taisyklė yra: nie­kada neik miegoti su viršutiniais drabužiais!

Švaraus geriamo vandens gali labai lengvai pasigaminti pats, ištirpdydamas sniegą penkių ga­lionų talpos metaliniame kibirė­lyje, kuris stovės netoli ugnia­vietės. Riebalų žiemos metu nau­dok daugiau negu stovyklaujant va­sarą. Lėkštės ir puodukai naudo­jami tik moliniai, bet jokiu būdu ne metaliniai. Yra patartina, prieš pradedant valgyti, tokias molines lėkštes gerai prie ugnies pašildyti.

Sėkmingo žiemos stovyklavimo!

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia