Sužinosite
Tai pati populiariausia sporto šaka, kurioje gali dalyvauti visi – vaikai, jaunuoliai, suaugę ir net seni žmonės.
Pagrindinės turizmo rūšys yra
Pėsčiųjų, vandens kelių, dviračių, slidinėjimo, kalnų ir auto-moto turizmas. Prieinamiausias ir daugiausia paplitęs yra pėsčiųjų turizmas. Sudėtingesnė turizmo šaka yra turizmas dviračiais, kur be bendro pasiruošimo reikia dar ir specialaus, t. y. gerai mokėti valdyti dviratį, reikalui esant ji sutaisyti ir t.t: Bene įdomiausia yra keliauti vandenimis. Lietuvoje keliauti vandenimis yra gana geros sąlygos. Tačiau, norint keliauti vandens keliais, reikia turėti gerus turistinius įgūdžius ir specialų pasiruošimą. Vandens keliais keliauti gali tik tie, kurie yra keliavę pėsčiųjų maršrutais, moka plaukti, gerai valdyti irklą ir žino navigacijos taisykles.
Žiemą paplitęs turizmas slidėmis. Tai sudėtinga turistinio sporto šaka, reikalaujanti didelio užsigrūdinimo, pasiryžimo ir sugebėjimo įveikti žiemos sunkumus. Mėgsta turizmą slidėmis jauni ir seni, taip pat ir vaikai.
Kiekvienais metais vis daugiau plinta turizmas motociklais, automobiliais ir motoriniais laivais. Didžiausias šios turizmo rūšies pranašumas yra tas, kad galima keliauti dideliais atstumais ir greitai. Be to, keliauti automobiliais arba motociklais yra patogu, turistai mažiau priklauso nuo vietos ir oro sąlygų.
Be sportinio turizmo, yra ekskursinis turizmas, t. y. keliavimas traukiniais, autobusais, garlaiviais, lėktuvais. Ekskursinis turizmas yra daugiausia paplitusi tarptautinio turizmo šaka.
Pagrindinės turizmo formos yra išvykos bei ekskursijos, turistiniai žygiai, turistinės stovyklos ir taip toliau.
Išvykos ir ekskursijos
Tai masinės kelionės į miesto, gyvenamos vietovės apylinkes pėsčiomis arba autotransportu. Jos organizuojamos poilsio tikslais arba siekiant susipažinti su vietove (istorija, gamta, kultūriniu bei ekonominiu gyvenimu). Išvykos į miesto ar vietovės apylinkes turi daugiausia sveikatos stiprinimo tikslų, o ekskursijos – ir lavinamųjų. Grynas oras, graži gamta, maudymasis, masiniai žaidimai, įžymybių apžiūrėjimas daro užmiestines išvykas patrauklias ir mėgiamas. Organizaciniu atžvilgiu išvyka yra labai nesudėtinga priemonė. Vienos dienos išvyka keliavimo tikslais vadinama poilsio dienos turizmu.
Ekskursija gali būti vienadienė arba daugiadienė išvyka ar kelionė kuriais nors mokslo, sporto ar pramogos tikslais. Daugiadienė ekskursija yra susijusi su pasinaudojimu keliavimo priemonėmis. Ekskursijos turi pramoginius, lavinamuosius, mokomuosius tikslus.
Turistinis žygis
Tai kolektyvinė kelionė pėsčiomis, dviračiais, slidėmis ar vandens keliais, jungianti racionalų poilsį su lavinimo arba mokslo tikslais. Paprastai turistiniai žygiai turi konkretų tikslą. Tikslai yra įvairūs, pvz., susipažinti su krašto istorija, istorinių įvykių vietomis, gamta, buitimi, atlikti kraštotyros darbus. Aplamai turistinių žygių tikslas – supažindinti dalyvius su gimtuoju kraštu. Turistiniai žygiai gali būti:
- pagal laiką – vienadieniai daugiadieniai;
- pagal teritoriją – vietiniai ir tolimi;
- pagal dalyvius – grupiniai ir masiniai;
- pagal keliavimo būdą – pėsčiomis, dviračiais, vandens keliais, slidėmis, automobiliais, motociklais;
- pagal organizaciją – saviveiksmiški ir planiniai.
Kiekviena turistinė grupė gali pati pasirinkti maršrutą ir atlikti ją dominančius darbus, pvz., fotografuoti, piešti, rinkti tautosaką, etnografinę medžiagą ir t. t.
Turistinės stovyklos
Įrengiamos tokiose vietose, kurių apylinkėse galima daryti trumpalaikes ekskursijas, išvykas ir turistinius žygius. Turistines stovyklas įsirengia ir keliaujantieji turistai.
Kilnojamoji turistinė stovykla
Yra tokia stovykla, kur stovyklos gyvenimas kaitaliojamas su turistiniais žygiais. Turistai stovykloje gyvena keletą dienų, daro ekskursijas po apylinkes, atlieka numatytus uždavinius, o vėliau stovyklą perkelia į kitą vietą. Tokią turizmo formą mėgsta dauguma turistų, nes poilsis čia derinamas su turistiniais žygiais. Šitokį turistinį gyvenimą gali organizuoti visos, ypač daugiadienio žygio arba ekspedicinio pobūdžio, turistinės grupės.
Turistinės ekspedicijos
Tai saviveiksmiškos arba planinės kelionės, kurių metu atliekami tam tikri uždaviniai, pvz., uždaviniai, kuriuos paveda atlikti mokslinės įstaigos, ministerijos, kraštotyros muziejai arba atskirų sričių specialistai; mėgėjai paprastai renka juos dominančią medžiagą. Tokių žygių metu atliekamas tiriamasis darbas, turįs mėgėjiškos, praktinės arba mokslinės reikšmės. Turistinių ekspedicijų dalyviai turi turėti specialių žinių, specialų pasiruošimą, turi būti kokios nors mokslo šakos mėgėjai arba specialistai. Tai viena iš geriausių turizmo formų, kur aktyvus poilsis derinamas su kūrybiniais ar moksliniais darbais.
Turistinės estafetės, žvaigždiniai žygiai ir sąskrydžiai
Yra masinės turistinės priemonės. Masinės turistinės priemonės apibendrina turizmo pasiekimus, numato gaires ateičiai ir turi agitacinį tikslą. Joms vadovaujama iš vieno centro. Masinės turistinės priemonės dažniausiai būna mišrios: turistai eina pėsti, važiuoja dviračiais, plaukia laiveliais, baidarėmis ir t. t. Sėkminga masinių turistinių priemonių pravedimo sąlyga yra kruopštus ir atidus pasiruošimas. Tokių žygių – sąskrydžių metu paprastai organizuojamos turistinės varžybos, laužai, patirties pasidalinimas, parodos, konkursai, saviveiklos pasirodymai ir t. t.
Turizmo šakų ir formų įvairumas suteikia turistų gyvenimui daugiau spalvingumo ir įdomumo, todėl kiekvienam patartina pakeliauti įvairiais būdais. Tai suteiks naujų žinių, paliks neišdildomų prisiminimų. įspūdžių, taip pat naujų kelionės ir žygio draugų.
