APIE AUKAS, LAUMES IR KITUS SENOVINIUS PORINIMUS

Pradedant maudymosi laikotar­pį reikia šį tą prisiminti apie van­dens gerbimą ir vandenų dievus. O senovės lietuviai buvę dideli van­dens garbintojai, apie tai mums aiškiausiai byloja iki šių dienų pa­silikusieji šventųjų vandenų var­dai, kaip tai: Alkupia Šventažeriai, Šventoji, Šventupis, Švintelka ir kit., o taipogi daugybė šven­tųjų šaltinėlių, kurių yra visur kiekvienoje apylinkėje. Prie kiek­vieno pagerbtojo upelio ar šaltinė­lio maldingai stovi švento Jono kryžius. Pro kryžių ir šventąjį vandenėlį praeidamas maldingas lietuvis, pasidažęs ranką vande­nin daro ant savęs kryžiaus ženk­lą, o gaivindamas širdelę ragauja šaltojo vandenėlio. Ligotieji kelei­viai praeidami mazgojasi skauda­mas kūno vietas. Pasiklausi, kodėl taip daroma ir išgirsti begalės įvairių pasakojimų apie tojo upe­lio ar šaltinėlio vandens stebuk­lingumą.

Kaip seni raštai rašo ir senieji žmonės sako, lietuviai, gar­bindami šventuosius vandenis ir vandenų dievus, aukodavę įvairias aukas mesdami jas į vandenį ir net patys skandindavosi. Tiesa, vande­nų dievams pasiaukojančių pas mus netrūksta dar ir šiandien, jei tik kam nors vargo žemelei gy­venimas pasidaro sunkus, žiūrėk, žmogus ir atsiduria undinių ka­ralystei. Tačiau nepamiršta mūsų žmonėliai duoti ir kitokių aukų vandenų dievams. Dabar gal būt rečiau pastebėsime, bet seniau bū­davo važiuoia ar eina per upę koks kupiškėnas, pamatysi ir įmeta ką nors vandenin. Paklausi kodėl taip daroma, atsako, jog vandeniui „donį ataduoda“. Kartais vandenims au­kojamos ir stambesnės aukos. Sie­sikuose man pasakojo, kad Siesi­kų ežerui kasmet aukoja po paršą, nes kitaip tas ežeras įtraukiąs gel­mėn žmogų. O Šiaulių ežerui yra pažadėta duoti auką kasmet po žmogų. Kitur vandenims aukojami pinigai Seredžiaus švento Jono šaltinėlin žmonės meta pinigus. Liškiavos ežere kiekvieną metą ty­čia prigirdo kokį nors gyvą sutvė­rimą, nes kitaip, sako, žmogus tu­rės prigerti. Jei kokį metą Liškia­vos ežere niekas neprigeria ir eže­rui nieko neduoda, tai tas ežeras taip įpyksta, įsiunta, kad baugin­damas žmonelius imąs baisiausiai ūžti ir dūkti. Žmonės negalėdami ežero permaldauti, sako, kviečiasi kunigėlį, kad numaldytų. Ežeras nerimsta, kad jame esą paskan­dinta daug mergaičių pavainikių vaikų.

Mūsų žmonės daugelį savo se­nųjų dievų seniai pamiršo, tačiau vandenų dievams dar tebetiki. Dažnai galime girdėti senus žmo­nes šnekant apie upėse ir ežeruo­se gyvenančius upinius ežerinius, laumes, maumas ir kitus gerus ar blogus vandenų dievukus ir vel­niukus. Baltijos jūroje gyvena jū­rų valdovai Jūratė ir Kastytis. Dyvyčio ežere (Laukuvos apylinkėj) gyvena Eglė žalčių karalienė ir jos vyras Žaltys. Strukbalio ežere (Varnių apylinkėj) esą paskendę senovės pagonių dievaičiai ir baž­nyčia. Šiaulių ežere esanti nu­grimzdusi bažnyčia ir vežant var­pus ledui lūžus nuskendę varpai.

Senovėj mūsų žmonės, tikėda­miesi dievių malonių, kasdieną maudydavosi šventose upėse ir ežeruose. Maudymąsi pradedant kiekvienas žmogus pagal savo iš­galės aukodavo vandenų dievams aukas, kalbėdavo tam tikras mal­das ir giedodavo šventas giesmes. Yra ir dabar žmonių, kurie prieš lįsdami vandenin įmeta kokį daik­telį kaipo auką. Daugelis žmonių prieš maudymąsi peržegnoja van­denį ir sukalba kokią maldelę. Že­maičiuose girdėjau kalbant van­denų dievui tokią maldelę: „Undeni, Undinėli, neskundink muni varkdinelį“. Žemaičių mergelės, norėdamos būti gražios ir skaisčios, maudosi švento Jono naktį, nes tą naktį, sako maudosi laumės. Že­maičiuose ir Aukštaičiuose mau­dymosi laikas prasideda nuo Sek­minių, kai pašvenčia vandenį. Dzū­kai porina, kad maudytis reikia pradėti, kai vanduo žydi.

Žmonės šneka, jog vakare sau­lei nusileidus negalima maudytis, nes tuo metu maudosi laumės ir gali jos žmogų įtraukti vandens gelmėn. Taipogi negalima maudy­tis ir šventadienį pačioje dvylikėj, kada bažnyčiose laikomos Šv. Mi­šios, nes tuo metu kokia nelaba dvasia žmogų nuskandins. Negali­ma maudytis upių santakose, nes tokiose vietose gyvenančios van­denų deivės ir laumės, kurios be­simaudančius skandina. Senovėj upių santakose stovėdavusios šventyklos ir aukurai arba alkai.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia