Taip įsitaisyti bures.

Vasara!… Nerami aplinkuma ir triukšmas, ypač miestuo­se, gadina mūsų nervų sistemą, o tuo pačiu ir sveikatą. Dau­geliui mūsiškių teko visą žiemą mokytis — sunkiai padirbėti protini darbą. Mokyklos suolas ir šiaip nuolatinis sėdėjimas kambary net sveikatą paardė. O dabar žavingoji mūsų tėvynės gamtužė su savo vos sužaliavusiais miškais vilioja mus savo prieglobstin, mūsų krašto gražios upės bei upeliai sruvendami masina mus, o ypač mūsų gražieji Palangos bei Klaipėdos pa­jūriai… Gi mūsų plaučiai prašo daugiau oro, daugiau erdvės, visa mūsų esybė veržiasi į tolį, trokšta — saulės, saulės!…

Taigi kam tik yra galimumas, kam prieinami vandenys, malonu būtų praleisti skaidrią vasaružės dienelę ant burinio laivelio: tai geriausias būdas atgaivinti organizmą ir naudotis visišku poilsiu.

Taigi šiuo savo rašiniu noriu padėti tiems, kurie norėtų įsitaisyti burinį laivelį, bet nežino kaip.

Paprasčiausiam laiveliui galime pritaikinti bures ir ne­nuoramą vėją galime priversti tarnauti mūsų malonumams. Šiam tikslui patartina paimti platesnį laivelį. Be to, jis turi būti ne plokščiadugnis, t. y., turi turėti (laivo) dugne skiauturę, o taip pat patartina, kad laivelio kraštai būtų aukštesni. Kalba­mos sąlygos svarbu, kad užkirstumėm kelią nelaimingiems atsitikimams. Tarp kitko, plokščiadugnį laivelį vėjas neša į šalį iš tiesaus kelio ir šitoks laivelis blogai klauso vairo.

Burinis laivelis

Paprastai stiebas (jeigu jis tik vienas) pastatomas maždaug laivelio ilgio trečdaly, skaitant nuo priešakinės jo dalies. Pav: jeigu laivelio ilgis siekia 4½ m. — stiebui tinkamiausioji vieta 1½ m. atstume nuo laivelio priekio ir 3 m. nuo jo galo (užpak. vairinės dalies). Žiūrėti brėžinį 2.

Stiebo ilgis (aukštis) turi būti lygus maždaug laivelio ilgiui. Storumas — 6, 7 ar 8 cm. Stiebą padarome iš gerai (dailiai) nudrožto medžio arba iš paprastos kartelės, tik reikia žiūrėti, kad kartelė būtų mažiau šakota ir, be to, jos apatinis galas turi būti kiek storesnis už viršutinį.

Jeigu pasitaiko toj vietoj, kur turėtų stovėti stiebas arba arti jos, sakysim, apie 10 — 20 cm., suolelis, tada suolelio len­toj išgręžiama stiebo storiui atitinkanti skylė. (Žiūr. brėž. 2).

 

Burės ir stiebo sudėstymas
2 brėžinys. Burės ir stiebo sudėstymas

Stiebo apatinį galą, kuris atsiremia į laivo dugną, reikia įstatyti į nedideli medinį batelį, kuris padaromas iš gabalėlio stiprios (ąžuolo) lentos. Bately kaltu iškalamas lizdelis, atitinkantis stiebo apatinio galo storio formai, (brėž. 3).

Sutvirtinimas burės kartelių su stiebu
3 brėžinys. Sutvirtinimas burės kartelių su stiebu

Po to batelis prisukamas prie laivelio dugno.

Jeigu suoleliai taip išdėstyti, kad stiebui vieta randasi tarpe jų, tuomet tarp kaimyninių suolų, išilgai laivelio, prika­lama lenta ir joje išgręžiama skylė, į kurią įstatome stiebą.

Be stiebo, reikalinga padaryti dar dvi kartelės; jos su stiebu sudarys rėmus, ant kurių ištempiama drobė (burė). Apatinės kartelės („gik“) ilgis turi būt maždaug lygus atstumui nuo stiebo iki užpakalinio laivelio galo; gali būti ta kartelė ir kiek ilgesnė (20 — 10 cm.). Viršutinioji kartelė („gafel“) turi būti trečdaliu trumpesnė už „gik’o“ kartelę. Apatinė kartelė pritvirtinama prie stiebo: — laivelio šono kraštų lygyje.

Su tam tikro žiedo pagalba (ant stiebo) ir tam tikslui pri­taikinto kobinio ant kartelės galo (brėž. 3).

Viršutinė kartelė gali laisvai slidinėti (šliaužioti), ji už­mauta ant stiebo. (Brėž. 3). Virš, kartelės abu galai pakeliami tam tikromis virvelėmis, kurios pririšamos prie kar­telės abiejų galų ir, praeidamos prie stiebo viršaus pritvirtin­ta trauktuve, nusileidžia apačion. Tokiu atveju tempiant šias virveles tuo pačiu keliama viršutinė kartelė, o tas jau savaime kelia prie jos pririštą burę. Apatinė burės dalis pririšama prie žemutinės kartelės, gi šoninė neveržiant prišniūruojama prie stiebo, kad burė galėtų laisvai kilotis.

Kad galėtų burę valdyti, šiam tikslui prie apatinės karte­lės, maždaug 1 m. nuo galo, pririšama virvė, vadinama („škot’as“), jąja burės plokštuma pastatoma patogiausion padėtin vėjui.

Priešakinė burė, trikampio pavidalo, („staksel’is“) dviem kampais išsitempia tarp viršutinės stiebo dalies ir laivelio galo. Prie 3-čio laisvo burės kampo patogesniam jo valdymui pririšama virvė („škotas”).

Burė savo išvaizda, forma bei sukirpimu, o svarbiausia ploto dydžiu, turi griežtai atitikti duotam laivelio vaizdui ir tipui.

Duoti tikrus burės išmieros nurodymus „už akių“, ne­mačius laivelio, beveik negalima, bet apytikris abiejų burių bendrasis plotas apskaičiuojamas šiaip. Paimama laivelio ilgis ir padauginamas jis iš laivelio pločio. Sandaugą dar reikia pa­dauginti iš atskiro „kooficiento”, kuris buriniam laiveliui nu­statytas šitoks: 1 1/10, 1 2/10, 1 3/10, 1 4/10. Pavyzdžiui laiveliui, turin­čiam 4 m. ilgio ir 1¼ m. pločio, burės išmiera bus tokia: 4 x 1 1/4 x 1 1/10 arba  4 x 1 1/4 x 1 2/10 t. y. 5 1/3 arba 6 m²

Yra taisyklė, kad priešakinė trikampė burė („staksel’is”) privalo būti mažesnė už užpakalinę keturkampę („grot’as“). Priešakinės burės ploto išmiera turi atitikti 3/10 bendrojo burių tūrio pločio; gi užpakalinės plotas turi turėti 7/10. Pav., bendr. burių plotas 5 kv. m. suskirstomas šitaip: „staksel’iui“ — 1,5 m² ir „grot’ui“ — 3,5 m².

Burės siuvamos iš tankiai išaustos (stangios) medžiagos. Bet taip pat gana sėkmingai galima pasinaudoti paprasčiausių miltų maišų medžiaga ar pakuliniu audeklu.

Trikampėms burėms, pirmiausia išmatuojama viena jos pusių ir atsižvelgiant į ilgį į grindis įkalame dvi vinis. Tarpe dviejų įkaltų vinių, aiškumo dėliai, užbrėžia kreida tiesią liniją: Po to paimame du siūlu savo išmiera lygiu trikampės burės dviem likusiom dalim, ir vienas iš jų pririšamas prie įkaltos vi­nies, antras siūlas — prie kito. Likusius du laisvu galu tarp savęs sujungiama, bet taip, kad abu siūlai išsitemptų. Sujungi­mo vietoj įkalama dar trečia vinis. Trys įkaltosios vinys ir kreida užbrėžtos trys linijos, parodys tikrą burės apybraižą (vaizdą).

Apskaičiavimas ir nustatymas burių centro
4 brėžinys. Apskaičiavimas ir nustatymas burių centro

Pirmiausia keturkampė burė diagonaliai išskiriama į du trikampius, kurie statomi taip, kaip ir pirmasai (brėž. 2). Po to, kai burių plotai nustatyti, dar reikalinga apskaičiuoti bendrą buriningumo centrą (vidurkį). Bendrasai buriningumo centras privalo būti ant pačio laivelio vidurio ir jokiu būdu ne aukš­čiau laivelio platumo išmieros: viena ir kita sąlyga būtina tam, kad laivelis būtų rangus ir, be to, kad juo plaukioti būtų ne­pavojinga.

Trikampės burės centras apskaičiuojamas (surandamas) taip: bet kurių dviejų pusių viduriai sujungiami su priešingais kampais. Ir jų kertėja nustatys centrą (vidurį). (Brėž. 4).

Bet, kad nustatyti (surasti) ketvirtainio pavidalo burėms buriningumo centrą, elgiamasi kiek kitaip. Keturkampis diago­naliai perskiriamas į du trikampiu ir, visų pirma, skaičiuodami, kiekvienam atskirai, nustatome centrą. Po to, diagonaliai pra­tiestomis linijomis, iš kitų kampų, keturkampis padalijamas į du trikampiu ir vėl skaičiuodami (kaip aukšč. pasakyta), nustatome kiekvienam jų centrą. Dviejų linijų kirtimas, kurios jungia pir­muosius du centru ir abu antruosius, parodo mums keturkampės burės buriningumo centrą. (Brėž. 4).

Norint nustatyti bendrą buriningumo centrą, pasielgiama šitaip: brėžiny, kuriuo pavaizduota šoninė laivelio projekcija su nubrėžtomis burėmis, iš laisvo taško, gulinčio už šoninės projekcijos ribų, pravedama (vertikalė) statmena. Į šią statmeną iš kiekvienos burės centro nuleidžiamas perpendikuliaras. Kiekvieno (perpendikuliarinio) statmens linija matuojama ir dauginama iš buriningumo atitinkamos burės ploto. Gautąjį daugmenį reikia sudėti, gautoji suma dalijama iš abiejų burių ploto sumos (brėž. 4). Šitų aritmetinių veiksmų duome­nys duos mums atstumą nuo tos, mūsų nubrėžtosios statmeninės (vertikalės) linijos iki tiesės, jai lygiagretės, ant kurios neži­nomam taške turės rastis bendras buriningumo centras.

Dabar, mes tokiu pat būdu išskaičiavę bendro buriningu­mo centrą nuo vandens paviršiaus, galėsime visiškai tiksliai nustatyti ieškomąją vietą, — bendrą buriningumo centrą. Nustatydami nuo vandens paviršiaus bendro buriningumo atstu­mą, elgiamės šiaip. Iš kiekvienos burės centro nuleidžiam (perpendikuį.) tiesiąją linijon, kuri brėžiny vaizduoja vandens paviršių, išmatuoja jas, o gautąjį kiekvienos tiesės ilgį daugi­name iš turimo burės ploto. Abu gautieji duomenys sudedami ir po to jų suma dalijama iš abiejų burių ploto sumos. Dalmuo duos atstumą — bendro buriningumo centro nuo vandens pa­viršiaus iki tiesės, jai lygiagretės, ant kurios kažkokiam taške turės rastis bendro buriningumo centras.

Turėdami dvi tieses, kur ant kiekvienos iš jų randasi bendro buriningumo centras, tad ne sunku suprasti, kad ker­tėja (kirtimosi vietoj) visiškai tiksliai nurodys bendro burinin­gumo centro vietovę.

Brėž. pažymėjus bendr. buriningumo centrą galime pradėti tikrinimo darbą: ar viską padarėme taip, kaip to reikalauja dvi būtinos sąlygos bur. centrui.

Jeigu atrodytų, kad bendr. būrių, centras randasi aukščiau laivelio kraštų linijos, negu tas leistina, arba bus šone nuo laivelio vidurio; šiam atvejy pataisos galimos šitokios: ar tai stiebo perkėlimu, arba reikia pakeisti abiejų burių plotą, arba pakeičiant plotą vienos iš jų, arba pakeičiant burių formą, išvaizdą…

Ant grindų padarytos burės apybraižos uždedame drobės audinį ir svarbu taip, kad viena drobulė perdengtų kitą apie 2 cm., tas svarbu tinkamesniam susiuvimui. Siūlė prisiuvama storais tvirtais siūlais, tiesiai susiuvimais iš abiejų burės pusių.

Stiprumo dėliai, burės kraštai užlenkiami ir apsiuvami aplink virve („liktras’as”) 5 — 7 mm. storio. Jeigu medžiaga plona, — patartina ant burės kraštų užsiūti dryžas iš tos pačios medžiagos 2 — 3 cm. platumo, o po to apsiūti „liktros’u“.

Pririšimūi keturkampės burės prie viršutinės ir apatinės kartelių, o taip pat peršniūravimui (pritvirtinimui) prie stiebo, į burę atitinkamuose šonuose padaromos nedidelės apskritos kiaurymės („Liuvers’as”), kurios turi būti gerai apsiūtos (ap­mėtytos) arba, labai patariama, į šias angeles įstatyti tam tikrus metalinius žiedus 1,5 cm. apskritime ir vienas nuo kito 10 — 15 cm. atstume. Per šias angeles šiam reikalui pritaikinta virve („slablin’as”) burė pririšama (pritvirtinama) prie kartelių. (Brėž. 5).

Geresniam drobės įtempimui viršutinės ir apatinės kar­telių tarpe, burės kampučiuose įtaisomos kilpos: iš to pačio („liktros‘o”), kuriuo apvejamos burės.

Prie burinio laivelio įrengimo, kad galėtume lengvai jį valdyti, reikalinga įtaisyti vairą ir dailiai nudrožti „rumpelį“, t. y., vairavimo rankeną: jis padaromas iš medžio apie ½ m. išmieros. (Brėž. 6). Buriniu laiveliu plaukiant visi jame esą žmonės susėda ant laivo dugno, tas būtina tam, kad visas svo­ris rastųsi apačioj. Burės valdymo virveles („škot’as”) reikalin­ga laikyti rankose, bet jokiu būdu nerišti, kaip kartais kai kurie daro, staigiam ir netikėtai puolus vėjui laivelį, mažiausias pri­rišimo susitrukdymas, grėstų laivelį apversti.

Burių drobės pritvirtinimas prie kartelės ir laivelio vairas
5 – 6 brėžiniai. Burių drobės pritvirtinimas prie kartelės ir laivelio vairas

Kiekv. laively turi būti kamštinių įuostų atsarga arba ko­kių kitokių gelbėjimosi priemonių, kas itin svarbu tais atvejais, kuomet besivažinėjantieji yra neprityrę, nemoka gerai apsieiti su buriniu laiveliu. Aplamai neprityrusiems plaukiojimo mene nepatariama leistis plaukiojiman pučiant smarkiam vėjui: mo­kytis geriausiai kuomet vėjas yra lygus, vienodas ir nestiprus.

V. Mingelevičius

 

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia